Translyčių asmenų patirtys darbo santykiuose: iššūkiai ir perspektyvos (2025)
Tyrime analizuojamos translyčių asmenų patirtys ir iššūkiai skirtinguose darbo santykių etapuose: kandidatuojant į darbo vietas, dalyvaujant darbo pokalbiuose, įsidarbinus ir kt. Tyrime taip pat analizuojama, kaip diskriminacija darbe sąveikauja su sunkumais kitose gyvenimo srityse ir kokį poveikį tam turi lytis, socialinė padėtis ar asmens dokumentų, kuriuose įtvirtinta lytinė tapatybė, turėjimas.
Ši analizė nagrinėja, kaip Estijoje ir Lietuvoje taikomi nediskriminavimo teisės aktai sprendžia algoritminės šališkumo problemas viešajame sektoriuje. Tyrime vertinamos galimos teisinės spragos, galinčios trukdyti veiksmingai kovoti su algoritmine diskriminacija, ir pateikiamos rekomendacijos teisinės bei politikos sistemos tobulinimui. Analizė remiasi ES teisės aktais, tokiomis priemonėmis kaip GDPR ir Dirbtinio intelekto aktas, bei abiejų šalių nacionaline teise.
Vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija paslaugų teikimo srityje (2024)
Apžvalgoje apžvelgiami Tarnyboje atlikti tyrimai dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu gaunant paslaugas šiose srityse: kelionės draudimo paslaugų teikimo, paskolų suteikimo, banko kreditinių kortelių išdavimo, prekių ir paslaugų prieinamumo vyresnio amžiaus asmenims naudojantis skaitmeninėmis technologijomis bei kiti atvejai, kuomet dėl amžiaus buvo ribojamos galimybės gauti sveikatos priežiūros, sporto, laisvalaikio ir kitas paslaugas. Apžvalgoje taip pat pateikiamos išvados bei rekomendacijos suinteresuotoms institucijoms, galinčioms prisidėti prie vyresnio amžiaus asmenų padėties gerinimo.
Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė atskirtis (2024)
Siekdama išsiaiškinti, su kokiais skaitmeniniais iššūkiais susiduria vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą, kurio tikslas – atskleisti vyresnių žmonių patirtis ir iššūkius, susijusius su didėjančia skaitmenizacija prekių ir paslaugų srityje.
Apžvalgoje:
- pristatomos ir analizuojamos surinktos vyresnių asmenų patirtys
Lietuvoje; - identifikuojamos pagrindinės probleminės sritys;
- siūlomos rekomendacijos politikos formuotojams ir paslaugų teikėjams, kaip sumažinti skaitmeninės atskirties riziką;
- pateikiami gerieji Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžiai.
Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje: Nacionalinė apžvalga (2024)
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko nuoseklią trans žmonių padėties Lietuvoje apžvalgą, apimančią ir kokybinį trans žmonių patirčių tyrimą, kuris atskleidė, kokią įtaką jų kasdieniam gyvenimui turi nuo 2019 m. šalyje įvykę teisiniai pokyčiai.
Situacijos apžvalga apie tai, kaip ir kokia apimtimi Lietuvos savivaldybės yra pasirengusios:
- koordinuoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą savivaldybėje;
- organizuoti pagalbą dėl patirto smurto ir su pagalba susijusias paslaugas;
- vykdyti smurto artimoje aplinkoje prevenciją.
Vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija darbe (2023)
Remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ilgamete praktika paaiškėjo, jog diskriminaciją dėl amžiaus užimtumo srityje patiria daugiausia vyresnio amžiaus asmenys. Šios tendencijos pastebimos analizuojant skundų, paklausimų, konsultacijų telefonu turinį. Apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus asmenų teisės į darbą apsaugai, šios teisės reglamentavimui teisės aktuose ir problemoms įgyvendinant šią teisę praktikoje.
Pagalbos teikimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: pagalbos ir paslaugų prieinamumas (2023)
Nepriklausoma situacijos apžvalga apie tai, kaip ir kokia apimtimi Lietuvoje teikiamos teisinės, socialinės, laikinojo apgyvendinimo ir kitos specializuotos paslaugos asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Apžvalgoje taip pat analizuojama, kaip paslaugų teikėjai (-os) yra pasirengę (-usios) teikti paslaugas, atsižvelgiant į asmenų negalią ir lytį.
Analizės tikslas – išsiaiškinti, kaip tarptautinės teisės aktais ir nacionalinės teisės aktais yra reglamentuojama apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema, ypatingą dėmesį skiriant specifinės grupės – moterų su negalia – teisių užtikrinimo aspektams.
Šioje apžvalgoje pateikiamos identifikuotos problemos ir rekomendacijos atsakingoms valstybės institucijoms bei sulaikymo vietoms, taip pat išvados dėl sulaikymo vietose kilusių iššūkių lygių galimybių užtikrinimo aspektu. Ataskaitoje siūlomi būdai, kaip ateityje turėtų būti užtikrinamos priėmimo centruose ir užsieniečių registracijos centruose apgyvendinamų asmenų sąlygos, kokias lygių galimybių pažeidimų prevencijos priemones vertėtų pasitvirtinti.
JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui skirta papildomos informacijos ataskaita, apžvelgiant aspektus, kurių pasigesta valstybės ataskaitoje (2019)
Ataskaita siekta atkreipti Komiteto dėmesį į du dalykus – poreikį tobulinti nacionalinį institucinį lyčių lygybės mechanizmą ir aktyviau kovoti su įvairių formų smurtu lyties pagrindu.
JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui skirta papildomos informacijos ataskaita, apžvelgiant aspektus, kurių pasigesta valstybės ataskaitoje (2019)
Dokumente išryškinti trys aspektai, kurių pasigesta Vyriausybės teiktoje valstybės ataskaitoje: atkreiptas dėmesys į pernelyg siaurą Lygių galimybių įstatyme įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką, priminta ankstesnė komiteto rekomendacija skirti Tarnybai pakankamą finansavimą ir akcentuotos priemonės, kurios palengvintų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių užtikrinimą socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Stebėsenos metu analizuota, kaip žiniasklaidoje vaizduojamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje. Publikacijos buvo vertinamos atsižvelgiant į pagrindinius etiško rašymo apie smurtą prieš moteris principus.
Apžvalga atlikta siekiant įvertinti moterų ir vyrų lygių
galimybių įgyvendinimo padėtį. Programos priemonių įvertinimui pasitelkti nepriklausomi skirtingų sričių ekspertai.
Apžvalga atlikta po įstatymų pakeitimų, numatančių pareigas strateginiuose planuose užtikrinti priemones lygioms galimybėms bei moterų ir vyrų lygioms galimybėms.