Tyrimo atlikėjai: Gediminas Andriukaitis, Birutė Sabatauskaitė (Lietuvos žmogaus teisių centras).
Tyrimas atliktas įgyvendinant Europos Komisijos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamą projektą „Teisinės bazės tobulinimas ir kompetencijos didinimas veiksmingam lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui“. Projekto koordinatorius – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projekto partneris – Lietuvos žmogaus teisių centras.
Patyčių dėl įvairių tapatybės aspektų paplitimas Lietuvos mokyklose (2015)
Tyrimą atliko: UAB „Factus Dominus“
Tyrimo tikslas: įvertinti patyčių dėl įvairių tapatybės aspektų paplitimą Lietuvos mokyklose ir nustatyti pagrindinius tapatybės aspektus, dėl kurių moksleiviai daugiausiai tyčiojasi vieni iš kitų.
Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais (2015)
Tyrimą atliko: VšĮ “Diversity Development Group”
Tyrimo tikslas: surinkti reprezentatyvius duomenis apie romų tautybės asmenų padėtį pagal rodiklius, nurodytus Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų plano 3 priede, ir palyginti su bendru šalies gyventojų vidurkiu pagal Lietuvos statistikos departamento metinio pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenis.
Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą artimoje aplinkoje (2015 lapkričio mėnuo) Reprezentatyvi apklausa
Tyrimą atliko: visuomenės ir nuomonės rinkos tyrimų centras “Vilmorus”.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonės apie smurtą prieš moteris, vyriškumą ir vyrų įsitraukimą į kovą prieš smurtą pokyčius, lyginant su 2015 m. kovo 10-20 d. rinkos analizės ir tyrimų grupės UAB „RAIT“ atliktos apklausos rezultatais; išsiaiškinti projekto metu vykdytos socialinės kampanijos „Vyrai už moteris“ poveikį, matomumą ir vertinimą (http://www.vyraiuzmoteris.lt/). Kampanijos tikslas – skatinanti pačių vyrų nulinę toleranciją smurtautojui ir bet kokiam smurtui prieš moterį; keisti seksistines nuostatas, kaip visiškai nepriimtinas ir gėdingas; skatinti vyrų aktyvų „netylėjimą“ smurto ir moteris niekinančio požiūrio klausimais kasdieniame gyvenime (draugų kompanijoje, viešuose pasisakymuose, viešoje erdvėje – baruose, kavinėse, sporto užsiėmimuose ir pan.); stiprinti šiuolaikiško, atsakingo, pažangaus vyriškumo įvaizdį.
Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą (2015 kovo mėnuo) Reprezentatyvi apklausa
Tyrimą atliko: UAB „RAIT“
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, ar gyventojų nuomone, galima pateisinti smurtą prieš moteris, kokie vyriškumo ir smurto įvaizdžiai įsitvirtinę tarp Lietuvos gyventojų ir kokia jų nuomonė apie didesnį vyrų įsitraukimą į kovą prieš smurtą šeimoje.
Negalią turinčių moterų padėties tyrimas (2014)
Tyrimą atliko: dr. Eglė Šumskienė, Rita Augutienė, dr. Jurga Jonutytė, dr. Gintaras Šumskas
Tyrimo tikslas: išanalizuoti negalią turinčių moterų gyvenimo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant dviejų diskriminavimo pagrindų – lyties ir neįgalumo tarpusavio sąveikai.
Vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtraukties) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimas (2014)
Tyrimą atliko: R. Brazienė, I. Mikutavičienė, A. Dorelaitienė, U. Žalkauskaitė, J. Jurkevičienė
Tyrimo tikslas: atlikti vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtraukties) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimą.
Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas (2013)
Tyrimą atliko: UAB „Spinter tyrimai“
Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu.
Gender Equality in the Lithuanian System of Education and Science (anglų k.) (2013)
Tyrimą atliko: prof. dr. Inga Žalėnienė, hab. dr. Ona Gražina Rakauskienė ir Danguolė Grigolovičienė.
Tyrimo išvados: 2013 metais atliktas akademinės bendruomenės tyrimas parodė, kad nepaisant visų Lietuvoje priimtų įstatymų ir strateginių dokumentų, akademinėje bendruomenėje situacija lyčių lygybės klausimu vis dar neatitinka standartų. Pirma, vyrai užima visas aukščiausias vadovaujačias pozicijas, tuo tarpu moterys užima žemiausio lygio administracines pareigas. Antra, tarp akademinių ir mokslinių tyrimų darbuotojų, moterys užima žemiausias pozicijas. Trečia, moterys ir vyrai vienodai dalinasi žemiausio lygio vadovaujančias pareigas.
Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva. Mokslo studija (2013)
Tyrimą atliko: doc. dr. Milda Ališauskienė ir Donatas Glodenis.
Tyrimo tikslas: Apibendrinant iki 2012 m. atliktus tyrimus galima teigti, jog visuomenės apklausos atskleidžia, jog Lietuvos gyventojai yra netolerantiški kitaip tikintiems, pavieniai religinių bendruomenių nariai teigia esantys diskriminuojami, tačiau reikėtų atidžiau pažvelgti į religinių mažumų bendruomenių narių patirtis diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų srityje, šių patirčių priežastis bei pasekmes. Šia mokslo studija ir siekiama išsamiau atskleisti realią religinių mažumų bendruomenių narių situaciją Lietuvoje bei leis pasiūlyti rekomendacijas šios situacijos gerinimui ateityje.
Tyrimą atliko: prof. dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Giedrė Okunevičiūtė
Tyrimo dalykas: Apklausos dalyviai turėjo nurodyti su kuriomis žmonių grupėmis nenorėtų gyventi kaimynystėje ir dirbti vienoje darbovietėje, taip pat kaip pakito jų požiūris į tas grupes.
Romų vaikai švietimo sistemoje: Vilniaus ir Ukmergės savivaldybių atvejai (2012)
Tyrimą atliko: Vita Petrušauskaitė
Tyrimo eiga: Analizuojama ne visos romų bendruomenės, o mokyklinio amžiaus romų vaikų situacija ir jų galimybės mokytis bei gauti reikiamą pagalbą. Buvo atliekama teisės aktų, antrinių šaltinių apžvalga, kokybiniai interviu su švietimo lauko veikėjais – mokyklų darbuotojais, savivaldybių specialistais, NVO atstovais – dviejose Lietuvos savivaldybėse: Vilniaus miesto savivaldybėje, kurioje fiksuojamas didžiausias romų moksleivių skaičius Lietuvoje, ir Ukmergės rajono savivaldybėje, kurioje 2008–2012 m. buvo stebimas romų moksleivių skaičiaus augimas.
Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje. Aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (2012)
Tyrimą atliko: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Rasa Kavaliauskaitė, Ginta Žemaitaitytė
Tyrimo eiga: pirmoje tyrimo dalyje atlikta neįgaliųjų padėties Lietuvos darbo rinkoje, ES šalių patirties neįgaliųjų užimtumo didinimo srityje analizė ir dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse analizė neįgaliųjų vertinimu. Antroje tyrimo dalyje pateikiama 113 Vilniaus seniūnijų pastatų – administracinių, švietimo, medicinos, paslaugų, prekybos ir kitų verslo įstaigų, kultūros ir laisvalaikio organizavimo įstaigų – pritaikymo neįgaliųjų poreikiams tyrimo ataskaita. Atliekant aplinkos pritaikymo neįgaliesiems tyrimą, buvo parengta speciali visuomeninės paskirties objektų vertinimo anketa bei metodika, patikrą vykdė neįgalūs ekspertai.
Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių tyrimas (2007)
Tyrimo atliko: dr. Tadas Leončikas
Tyrimo eiga: atliktas tyrimas siekė išanalizuoti socialinės politikos kontekstą bei įvertinti romų padėtį taip, kad atsispiriant nuo šiandieninės socialinės politikos elementų būtų galima suformuluoti konkrečias priemones, kurios padėtų mažinti romų atskirtį. Pagrindinis dėmesys šiame tyrime skirtas romų darbo patirčiai, socialinės paramos ir užimtumo skatinimo klausimams.
Neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybės Lietuvoje (2007)
Tyrimą atliko: Deimantė Šėporaitytė ir dr. Artūras Tereškinas
Tyrimo tikslas: Šioje studijoje analizuojamos neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybės Lietuvoje. Pirmoje studijos dalyje aptariamos teorinės įžvalgos, tyrimai ir tendencijos, susijusios su neįgaliųjų įsidarbinimu ir mokslu Lietuvoje bei pasaulyje.
Tyrimą atliko: dr. Arnoldas Zdanevičius, dr. Jolanta Reingardė, Jolanta Samuolytė
Tyrimo tikslas: esant aukštam nepakantumo lygiui LGBT atžvilgiu, įvertinti netradicinės seksualinės orientacijos žmonių teisių apsaugą Lietuvoje, identifikuoti šių teisių apsaugos ir įgyvendinimo trūkumus bei pateikti galimus gynybos būdus. Atlikus šią apžvalgą – pateikti išvadas ir rekomendacijas. Kitas studijos tikslas yra analizuoti socialinės atskirties sąvoką ir pristatyti 2007 m. rugpjūčio – spalio mėn. atlikto kiekybinio ir kokybinio gėjų ir lesbiečių tyrimo rezultatus.
Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje (2007)
Tyrimą atliko: Naujųjų religijų informacijos ir tyrimų centras.
Tyrimo tikslas: siekti lygių galimybių Lietuvos Respublikoje įvairias religijas išpažįstantiems žmonėms ir jų grupėms, panaikinti diskriminaciją religiniu pagrindu ir įgyvendinti sąžinės laisvės principus. Tyrimą sudarė keli etapai: reprezentatyvus sociologinis kiekybinis tyrimas, kokybinis tyrimas apie diskriminaciją dėl religijos ir įsitikinimų bei Lietuvos Respublikos teisinės bazės, susijusios su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, analizė
Amžiaus diskriminacija viešajame sektoriuje (2007)
Tyrimą atliko: Mykolo Romerio universiteto sociologės doc. dr. Sarmitė Mikulionienė, doc. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė.
Tyrimo tikslas: atskleisti diskriminacijos dėl amžiaus sampratą ir su darbo santykiais susijusią diskriminavimo dėl amžiaus patirtį šalies viešajame sektoriuje, siekiant formuluoti rekomendacijas Lietuvoje įgyvendinti lygias galimybes visų kartų atstovams.