2026 spalio 20 d.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nariams pristatė rekomendacijas viešųjų maitinimo įstaigų prieinamumui. Jos parengtos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje atlikus daug skundų tyrimų dėl maitinimo įstaigų neprieinamumo ir nustačius, kad ne visada neprieinamumą lemia patalpų projektavimo trūkumai – to priežastis gali būti ir nepasiruošimas aptarnauti svečius su negalia.
Negalia – vienas iš dažniausiai nurodomų diskriminacijos pagrindų
Nors Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl 14 pagrindų, dažniausiai žmonės į Tarnybą kreipiasi dėl galimos diskriminacijos negalios, lyties ir amžiaus pagrindais. Sritis, kurioje besikreipiantieji jaučiasi dažniausiai diskriminuojami – prekių ir paslaugų, jai priskirtinos ir viešojo maitinimo paslaugos.
Pernai Tarnyba sulaukė 15 skundų vien dėl fizinio viešojo maitinimo įstaigų neprieinamumo – per siaurų įėjimų, laiptų ar bortelių prie įėjimo ar viduje, nepritaikytų sanitarinių mazgų ir pan.
„Visgi patalpos – ne vienintelis svarbus dalykas kalbant apie viešojo maitinimo paslaugų prieinamumą. Tarnyboje taip pat sulaukiame žmonių su negalia skundų dėl kliūčių į maitinimo įstaigas patekti su šunimis pagalbininkais, dėl žmonių su regos negalia galimybių užsisakyti maisto, kai užsakymai priimami tik naudojant ekranus be garsinio atvaizdavimo“, – apie sunkumus, kuriuos patiria žmonės su negalia, pasakoja lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Visai neseniai tarnyboje atliktas tyrimas dėl užsakymų priėmimo naudojantis maisto užsakymo į automobilį paslauga, kai užsakymai priimami tik balsu, neužtikrinus galimybės žmonėms su klausos negalia jų pateikti alternatyviu būdu.
Svarbu įvertinti esamą prieinamumą ir jį nuolat gerinti
„Patirtis tiriant skundus dėl maitinimo įstaigų prieinamumo paskatino mus parengti rekomendacijas, kad kiekviena kavinė, restoranas ar kita įstaiga galėtų įsivertinti, kiek jie yra prieinami šiandien ir ką galima padaryti geriau. Visi žmonės, nepaisant jų patiriamos negalios ar kitų įstatymu saugomų tapatybės bruožų, turi teisę patekti į pasirinktą restoraną, parduotuvę, kino teatrą ar kitą viešą vietą – tai numato tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai teisės aktai. Neužtikrinant šios galimybės pažeidžiamos žmonių su negalia teisės“, – sako B. Sabatauskaitė.
Tarnybos parengtose rekomendacijose viešojo maitinimo įstaigų prieinamumui atkreipiamas dėmesys į atskirus paslaugų teikimo elementus – darbuotojų mokymą, pasiruošimą priimti svečius su negalia, informacijos apie prieinamumą teikimą, atskirai aptariamas žmonių su šunimis pagalbininkais aptarnavimas, įstaigų, įsikūrusių kultūros paveldo objektuose, paslaugų prieinamumo gerinimo galimybės, taip pat tinkamo sąlygų pritaikymo pareiga.
„Viešojo maitinimo įstaigos ar paslaugų plačiąja prasme prieinamumas – ne vienas konkretus rodiklis, kurį reikia pasiekti, bet sąlygų visuma, todėl jį vertinti reikia visapusiškai. Jei, pavyzdžiui, pastatas neprieinamas – prie įėjimo laiptai ar siauros durys ar neturi pritaikyto sanitarinio mazgo, – neužtenka konstatuoti šių aplinkybių ir būtina ieškoti išeičių, technologinių sprendimų. Ne mažiau svarbus yra informacijos apie prieinamumą pateikimas – planuojančiam išvyką žmogui su negalia svarbu žinoti kuo detalesnę prieinamumo informaciją, taip pat svarbu, kad personalas nepasimestų ir žinotų kaip elgtis atėjus svečiams su šunimis pagalbininkais“, – pabrėžia lygių galimybių kontrolierė.
Susidūrus su diskriminacija
Lygių galimybių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Įgyvendinti lygias galimybes prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Jei manote, kad buvote diskriminuojama(s), kreipkitės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Su tarnybos ekspertais ir ekspertėmis galite konsultuotis telefonu, užpildydami elektroninę formą arba elektroniniu paštu. Daugiau informacijos apie konsultacijas rasite tarnybos interneto svetainėje. Taip pat galite pateikti skundą lygių galimybių kontrolierei. Nurodykite aplinkybes, pagrindą, dėl ko buvote ar jautėtės diskriminuojama(s), jei turite, pateikite įrodymus. Pavyzdžiui, susirašinėjimus elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis priemonėmis.
Daugiau informacijos:
Olga Važnevičienė
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja
Tel. +370 5 205 0643
El. p. olga.vazneviciene@lygybe.lt