2025 birželio 6 d.
2025-ųjų Translyčių asmenų teisių žemėlapis ir indeksas atskleidė dar neregėtą pokytį: pirmą kartą per 13 metų translyčių asmenų žmogaus teisių regresas visoje Europoje ir Centrinėje Azijoje aiškiai viršijo pažangą. Pagal naujausią vertinimą, Lietuva užtikrina 5 iš 32 indeksą sudarančių translyčių žmonių teisių rodiklių.
Lietuvos įvertinimas išlieka vienas žemiausių ES
Tarptautinės organizacijos TGEU sudarytu indeksu matuojama teisė į lytinės tapatybės pripažinimą ir egzistuojančios apsaugos priemonės nuo diskriminacijos, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, priemonės pabėgėlio statusą turintiems translyčiams žmonėms, situacija sveikatos ir šeimos srityse. Indekse iš viso vertinamos 54 Europos ir Centrinės Azijos šalys.
Tarp Europos Sąjungos valstybių pirmoje vietoje išlieka – Malta (28 balai). Lietuvos įvertinimas (5 balai) pralenkia tik Latviją (4 balai), Vengriją (3 balai) ir Rumuniją (2 balai).
Lietuva užtikrina 5 iš 32 vertinamų rodiklių:
- egzistuoja administracinės procedūros asmenvardžių keitimui dokumentuose;
- lyties žymą asmens dokumentuose įmanoma pasikeisti teisminiu keliu;
- norint pasikeisti dokumentus, nėra privaloma chirurginė intervencija;
- norint pasikeisti dokumentus, nėra priverstinės sterilizacijos reikalavimo;
- nėra teisės aktų, kurie draustų teisinį lytinės tapatybės pripažinimą.
Praėjusių metų Translyčių asmenų teisių indekse Lietuva buvo įvertinta šiek tiek geriau ir gavo 6 balus, tačiau šiemet vieną prarado. 2024-aisiais pozityviai įvertintas faktas, kad egzistuoja Neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodinės rekomendacijos, kuriose apibrėžta lytinė tapatybė ir lyties raiška, kaip nuo neapykantos nusikaltimų saugomi bruožai. Šiais metais indekso sudarytojai balo už tai nebeskyrė, nes rekomendacijų įgyvendinimas realybėje nėra efektyvus.
Ne tik teisiniai iššūkiai
Lietuvoje translyčiai žmonės vis dar susiduria su daug sisteminių kliūčių – lytinės tapatybės pagrindas neįtrauktas į Lygių galimybių įstatymą, norint pasikeisti asmenvardžius reikalinga psichiatro pažyma, vieninteliu būdu pasikeisti lyties žymenį dokumentuose išlieka kreipimasis į teismą ir kt.
Šalia šūsnies teisinių ir administracinių sunkumų, translyčiai žmonės Lietuvoje susiduria ir su neigiamu visuomenės požiūriu, diskriminacija ir smurtu. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, net 65 proc. translyčių asmenų Lietuvoje susidūrė su diskriminacija bent vienoje iš gyvenimo sričių, įskaitant darbo rinką, švietimą ir sveikatos priežiūrą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikto tyrimo apie trans žmonių patirtis darbo rinkoje dalyviai (-ės) teigė, kad susiduria su komentarais, kad nepritaps prie organizacijos kultūros ar turėtų būti dėkingi apskritai gavę darbus, į juos kreipiamasi senuoju vardu ir net atvirai tyčiojamasi.
2024 metais atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad tik trečdalis apklaustųjų sutiktų savo būstą išnuomoti translyčiam asmeniui, tik ketvirtadalis išreikštų palaikymą savo translyčiam vaikui. Visgi, apie 26 proc. apklaustųjų sutinka, kad valstybė turėtų stiprinti translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos.
Susipažinti su visais Tarnybos atliktais tyrimais apie translyčių žmonių padėtį Lietuvoje galima paspaudus šią nuorodą.
Daugiau informacijos:
Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja
Tel. +370 5 205 0635
El.p. migle.kolinyte@lygybe.lt