Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, visi asmenys įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ar pareigūnams yra lygūs. Todėl negalima varžyti žmogaus teisių dėl tam tikrų jo tapatybės bruožų. Teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties, amžiaus, negalios ir kitų priežasčių yra vadinamas diskriminacija.

Specialūs įstatymai ir apibrėžimai

Lygių galimybių kontrolierius(ė) veikia vadovaudamiesi dviem diskriminaciją apibrėžiančiais įstatymais. Tai Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Lygių galimybių įstatymas. Tiesioginę diskriminaciją šie teisės aktai apibrėžia kaip elgesį, kai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės bei religijos asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam žmogui.

Svarbu pabrėžti, kad ne bet kokiomis aplinkybėmis mažiau palankus elgesys, pagal šiuos įstatymus, laikytinas diskriminacija. Lygių galimybių įstatymai numato baigtinį galimos diskriminacijos pagrindų sąrašą, todėl asmenį diskriminuojant, tarkim, dėl gyvenamosios vietos, išvaizdos ar kt., lygių galimybių kontrolierius(ė) negalėtų pradėti tyrimo dėl galimos diskriminacijos.

Lygių galimybių įstatymai apima penkias viešojo gyvenimo sritis – valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą, švietimą, darbo santykius, vartotojų teisių apsaugą bei organizacijų ir asociacijų veiklą.

* Pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė.

** Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis, šeiminė padėtis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai.

Be tiesioginės diskriminacijos aptariamuose įstatymuose išskiriamos ir kitos jos rūšys. Tai:

• Netiesioginė diskriminacija. Ja laikomos akivaizdžiai neutralios sąlygos ar praktikos, kurios formaliai yra vienodos, bet jas taikant diskriminuojamos atskiros gyventojų grupės. Pavyzdžiui, laiptai prie įėjimo į visuomeninės reikšmės pastatus. Atrodo, ši aplinkybė visiems vienoda – atskirai nėra išskiriama nei viena grupė. Tačiau žmonėms su judėjimo negalia laiptai tampa neįveikiama kliūtimi. Todėl projektuojant pastatus ar juos renovuojant būtina užtikrinti, kad asmenys, judantys vežimėliu, ar kiti žmonės su ribotu judumu, galėtų patekti į pastatą lygiai su visais. Tiesa, išskirtinės sąlygos kokiai nors socialinei grupei yra pateisinamos, jei jomis siekiama teisėto tikslo ir tai daroma tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
• Priekabiavimas. Tai nepageidaujamas elgesys, kai dėl įstatymuose išvardytų tapatybės bruožų siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas. Taip pat priekabiavimu laikomas siekis sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią, įžeidžiančią aplinką (arba tokios aplinkos sukūrimas).
• Seksualinis priekabiavimas. Taip vadinamas nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. Seksualiai priekabiaujant pakenkiama asmens orumui, sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Diskriminacija yra laikomas ir nurodymas diskriminuoti. Atliekant tyrimą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo, diskriminacija apkaltintas asmuo ar organizacija turi pateikti įrodymus, jog nediskriminavo bei užtikrino lygias pareiškėjo galimybes. Pabrėžtina, kad diskriminacijos faktas gali būti nustatomas, net jei pažeidėjas ir neturėjo tikslo diskriminuoti. Šiuo atveju vertinamas poveikis, o ne tik intencija. Aiškinantis, ar diskriminacijos faktas buvo, yra lyginami du asmenys taip siekiant ištirti, ar tapatybės bruožas buvo lemiama sąlyga, dėl kurios vienas iš jų atsidūrė mažiau palankioje situacijoje.

Diskriminacija gali būti ir negatyvi arba pozityvi. Negatyvioji dažniausiai apibūdinama kaip asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Pozityvi diskriminacija reiškia skirtingą teisės normų taikymą asmeniui ar jų grupei siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. Tokia diskriminacija paspartina žmonių (vaikų, asmenų su negalia, tautiniu bendruomenių ir kt.) faktinės lygybės įtvirtinimą. Pasiekus realią lygybę, tokios priemonės turėtų būti atšaukiamos.

Kita apsauga nuo diskriminacijos

Lygių galimybių kontrolieriaus(ės) sprendimai dažniausiai būna rekomendacinio pobūdžio, todėl pareiškėjas, kreipdamasis dėl galimos diskriminacijos, negali tikėtis žalos atlyginimo. Dėl diskriminacijos patirtą turtinę ir neturtinę žalą gali įpareigoti atlyginti tik teismas. Lygių galimybių kontrolierius(ė) gali įpareigoti nutraukti diskriminacinę reklamą bei skirti administracine baudą.

Darbo santykių srityje apsaugą nuo diskriminacijos reglamentuoja Darbo kodeksas. Pagal šį įstatymą, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Šių pagrindų sąrašas yra platesnis nei Lygių galimybių įstatyme, be to, nėra baigtinis, todėl apsauga nuo lygių galimybių pažeidimų yra platesnė. Galimai nukentėjęs asmuo gali kreiptis į Darbo ginčių komisiją arba teismą. Šios institucijos turi galią atstatyti teisingumą priteisiant žalos atlyginimą ar, neteisėtai atleidus, grąžinti pareiškėją į darbą.

Baudžiamasis kodeksas, draudžia diskriminaciją, seksualinį priekabiavimą ir kurstymą diskriminuoti. Baudžiamoji atsakomybė numatoma ir už grupių ar organizacijų, siekiančių diskriminuoti ar kurstyti diskriminaciją, kūrimą ar dalyvavimą jų veikloje. Asmenys, susidūrę su tokio pobūdžio nusikaltimais, gali kreiptis į policiją bei prokuratūrą. Žmonės, įvykdę šias veikas, gali būti baudžiami viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu.

Diskriminuojančių praktikų draudimą numato ir Visuomenės informavimo įstatymas. Juo visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kuria kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, „kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Taip pat draudžiama tendencinga ir šališka informacija apie religiją, kitų religijų diskriminacija. Reklamoje, teleparduotuvėje ir televitrinoje asmenys negali būti diskriminuojami dėl rasės, lyties ar tautybės. Šio įstatymo priežiūrą vykdo žurnalistų etikos inspektorius(ė), todėl gyventojai, viešojoje erdvėje pastebėję diskriminacijos apraiškas, gali kreiptis į šį(ią) pareigūną(ę).

Lygių galimybių įstatymas numato draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų įsitikinimų ar pažiūrų. Kasdienėje aplinkoje pažiūros ir įsitikinimai yra suvokiami labai įvairiai. Tačiau taikant įstatymą šis diskriminacijos pagrindas apibrėžiamas gana siaurai.

Tiriant galimus lygių galimybių pažeidimus dėl įsitikinimų ir pažiūrų vadovaujamasi teismų praktika. Joje ši asmens privataus gyvenimo dalis yra apibrėžiama kaip tai, kas žmogų leidžia priskirti tam tikrai grupei, vienijamai tokių pačių idėjų. Įsitikinimai ir pažiūros gali būti politiniai, religiniai, ekonominiai, estetiniai bei kultūriniai.

Įsitikinimai ir pažiūros susiformuoja stebint visuomeninius procesus ir išreiškia asmens požiūrį į socialinio gyvenimo reiškinius. Šią pasaulėžiūrą suformuoja tam tikros ideologinės, kultūrinės, etinės ar moralinės aplinkybės.

Praktikoje žmogaus įsitikinimai ir pažiūros gali būti išreikšti priklausant politinei partijai arba kitaip ją remiant, laikantis vegetariškos arba veganiškos dietos, remiant ekologines ir kt. idėjas. Įsitikinimais ir pažiūromis gali būti laikomas ir sąmoningas tam tikrų idėjų atmetimas.

Svarbu suprasti, kad įsitikinimai ir pažiūros nėra tas pats kas nuomonė, charakterio savybės arba interesų gynimas vienokiu ar kitokiu būdu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vis teikia pastabas dėl kitų netinkamai atliekamo darbo, kreipiasi į atitinkamas institucijas dėl pažeistų savo teisių ir dėl to yra atleidžiamas. Nuomonė apie kolegas, kritinis mąstymas ir noras pagerinti situaciją teisiškai nėra įsitikinimai ir pažiūros, kadangi nėra kultūriškai nusistovėjusios grupės, kuriai šį asmenį būtų galima priskirti. Būtent todėl toks atvejis nepatektų į lygių galimybių kontrolieriaus prižiūrimą sritį. Asmeniui, susidūrusiam su panašia situacija, vertėtų iš karto kreiptis į darbo ginčų komisiją arba teismą.

PATARIMAS. Gyventojai, lygių galimybių kontrolieriui teikiantys skundą dėl galimos diskriminacijos įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, turėtų bendrais bruožais aprašyti, kokia tai pasaulėžiūra ir idėjų visuma.

Skirtingas asmenų traktavimas diskriminacija laikomas ne visada. Pavyzdžiui, jei kokį apribojimą valdžia įteisina įstatymu, lygių galimybių kontrolierius(ė) negali atlikti tyrimo dėl lygių galimybių pažeidimo. Ši valstybės pareigūno(ės) kompetencija apsiriboja administracinių aktų ar sprendimų (įsakymų, tvarkų, programų) priežiūra. Tačiau kontrolierius(ė) gali teikti išvadas ir rekomendacijas, atkreipiančias dėmesį į esamo (ar numatomo priimti) įstatymo spragas, sudarančias prielaidas diskriminacijai kilti.

Diskriminacija nėra laikomos šios Lygių galimybių įstatyme bei  Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatytos išimtys:

• speciali moterų apsauga nėštumo, gimdymo ir vaiko žindymo metu;
• skirtingi karo prievolės reikalavimai moterims ir vyrams;
• skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius;
• skirtingi moterų ir vyrų darbo saugos reikalavimai;
• tam tikras darbas, kurį atlikti gali tik konkrečios lyties asmuo;
• įstatymų nustatytos specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant paspartinti faktinės vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą. Įgyvendinus moterų ir vyrų lygias teises ir vienodas galimybes, jos turi būti atšauktos;
• skirtinga tam tikrų bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos;
• prekių pardavimas ar paslaugų teikimas vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims. Tokias sąlygas turi pateisinti teisėtas tikslas ir jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
• įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
• įstatymų nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, pavyzdžiui, dalyvaujant konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti;
• draudimas dalyvauti politinėje veikloje (taikomas įstatymų nustatytais atvejais);
• įstatymų nustatytos dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės;
• įstatymų nustatytos specialios priemonės sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
• įstatymų nustatytos specialiosios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
• profesinės veiklos reikalavimai, kai tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis kriterijus. Šie reikalavimai privalo būti teisėti ir proporcingi. Pavyzdžiui, ieškant vairuotojo(s) teisėta reikalauti, kad kandidatas(ė) turėtų vairuotojo pažymėjimą;
• atvejai, kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, moterų įsitraukimą į technologijų sritį skatinančios programos.
• atskirų sporto varžybų žmonėms su negalia rengimas;
• lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Lygių galimybių kontrolierius, kaip nepriklausomas pareigūnas, turi įtakos priimant įvairius visuomeninės reikšmės sprendimus, tačiau šių pareigų mandatą vis tik riboja Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Kasmet sulaukiame nemažai kreipimųsi dėl temų ir problemų, kurios iš tiesų nepatenka į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijos ribas. Taigi, atsakome, ko nedaro lygių galimybių kontrolierius.

Netiria skundų dėl įstatymų. Kai kurios nuostatos, įtvirtintos įstatymuose, gyventojams atrodo diskriminacinės, nes numato skirtingas sąlygas. Pavyzdžiui, Tarnyba kartais sulaukia klausimo, ko imasi jos ekspertai ir ekspertės, kad moterys taip pat būtų šaukiamos į kariuomenę. Kadangi šis klausimas reguliuojamas Karo prievolės įstatymo, lygių galimybių kontrolierius neturi teisės tirti, ar nevienodas lyčių traktavimas yra Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Jei gyventojai nori išsiaiškinti, ar įstatymų nuostatos teisėtos, jie patys gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nevertina viešų asmenų pasisakymų ir žiniasklaidos turinio. Kontrolierius prižiūri, kaip lygių galimybių principų laikomasi valstybės ir savivaldybės institucijų, švietimo, darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, organizacijų ir asociacijų veiklos srityse. Viešos kalbos, straipsniai, laidos, reportažai nepatenka į Tarnybos kompetenciją. Dėl galimai netinkamo turinio reikėtų kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Netiria šeimos ir privataus gyvenimo sričių skundų. Lygių galimybių kontrolierius šviečia ir ugdo visuomenę įvairiais su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais (diskriminacijos, lyčių lygybės, vyrų smurto prieš moteris ir kt.), tačiau negali tiesiogiai padėti nuo nusikaltimų ir nusižengimų asmeniniame gyvenime nukentėjusiems žmonėms. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į policiją, specializuotos pagalbos centrus. Kontrolierius taip pat negali kištis į skyrybų procesą, skolų išieškojimą ir kt.

Neatstovauja pareiškėjams teisme. Tarnybos teisininkai dalyvauja teisminiuose procesuose teikdami ekspertines išvadas, tačiau nei jie, nei pats lygių galimybių kontrolierius negali atstovauti pareiškėjui atlikdami advokato funkciją.

Neįpareigoja atlyginti žalą. Išnagrinėjęs skundą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimą, įspėti, įpareigoti nutraukti diskriminuojančią reklamą, tačiau neturi įgaliojimų pažeidėjui liepti atlyginti padarytą skriaudą.

Nevertina reklamų dėl poveikio nepilnamečiams. Pastebėję galimai diskriminuojančią reklamą, gyventojai gali kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, tačiau tokias reklamas jis vertina tik iš lygių galimybių pažeidimo perspektyvos. Plačiau apie reklamas galite perskaityti ČIA. Kontrolierius taip pat netiria socialinių reklamų, negali nustatyti, ar reklama atitinka reklamos kūrėjų profesinės etikos normas.

• Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
• Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Organizacijos, dirbančios lygių galimybių srityje

• Asociacija „In Corpore“
• Asociacija „Lyderė“
• Diversity Development Group, projektas „Migracijos informacijos ir bendradarbiavimo platforma“
• Europos žmogaus teisių fondas
• Įvairovės ir edukacijos namai
• Kauno moterų draugija
• Labdaros ir paramos fondas „Frida“
• Lietuvos gėjų lyga
• Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
• Lietuvos moterų lobistinė organizacija
• Lietuvos negalios organizacijų forumas
• Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“
• Lietuvos žmogaus teisių centras
• Lygių galimybių plėtros centras
• Moterų informacijos centras
• Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras
• Organizacija „Stebėk teises“
• Psichikos sveikatos perspektyvos
• Tautinių bendrijų namai 
• Vilniaus miesto krizių centras
• Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Švietimo įstaigos, dirbančios lygių galimybių srityje

• Etninių tyrimų institutas
• Lietuvos socialinių tyrimų centras
• Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorija
• Mykolo Romerio universiteto Žmogaus teisių laboratorija
• Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras
• Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras
• „WoW University“

Lygių galimybių organizacijos užsienyje

• ES Europos lyčių lygybės institutas (angl. EIGE – European Institute for Gender Equality)
• Europos lyčių lygybės ekspertų tinklas (angl. ENEGE – European Network of Experts on Gender Equality)
• Europos lygybės institucijų tinklas (angl. Equinet – European Network of Equality Bodies)
• Europos pagyvenusių žmonių platforma (angl. The European Older People‘s Platform, AGE)
• Europos tinklas prieš rasizmą (angl. ENAR – European Network Against Racism)
• Jungtinių Tautų Moterys (UN Women)
• Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas (angl. Advisory Committee on Equal Opportunities for Women and Men)

Europos lygybės institucijų tinklo (angl. Equinet) narių sąrašas

• Airija: Irish Human Rights and Equality Commission
• Albanija: Commissioner for the Protection from Discrimination
• Austrija: Ombud for Equal Treatment; Austrian Disability Ombudsman
• Belgija:  Interfederal Centre for Equal Opportunities; Institute for the Equality of Women and Men 
• Bosnija ir Hercegovina: The Institution of Human Rights Ombudsman of Bosnia and Herzegovina
• Bulgarija: Commission for Protection Against Discrimination
• Čekija: Public Defender of Rights
• Danija: Board of Equal Treatment; Danish Institute for Human Rights
• DidžiojiBritanija: Great Britain – Equality and Human Rights Commission (EHRC); Northern Ireland – Equality Commission for Northern Ireland  
• Estija: Gender Equality and Equal Treatment Commissioner
• Graikija: Greek Ombudsman
• Ispanija: Council for the Elimination of Ethnic or Racial Discrimination
• Italija: National Equality Councillor; National Office against Racial Discrimination – UNAR
• Juodkalnija: Protector of Human Rights and Freedoms (Ombudsman)
• Kipras: Office of the Commissioner for Administration and Human Rights (Ombudsman)
• Kroatija: Office of the Ombudsman; Ombudsperson for Gender Equality; Ombudswoman for Persons with Disabilities
• Latvija: Office of the Ombudsman
• Liuksenburgas: Centre for Equal Treatment
• Lenkija: Commissioner for Human Rights
• Makedonija: Commission for Protection against Discrimination
• Malta: National Commission for Persons with Disability – NCPD; National Commission for the Promotion of Equality – NCPE
• Nyderlandai: Netherlands Institute for Human Rights (formerly Equal Treatment Commission)
• Norvegija: Equality and Anti-Discrimination Ombud – LDO
• Prancūzija: Defender of Rights (formerly HALDE) 
• Portugalija:  High Commission for Migration; Commission for Citizenship and Gender Equality – CIG; Commission for Equality in Labour and Employment – CITE
• Rumunija: National Council for Combating Discrimination – CNCD
• Suomija: Ombudsman for Equality; Non-Discrimination Ombudsman
• Serbija: Commissioner for Protection of Equality
• Slovakija: National Centre for Human Rights
• Slovėnija: Advocate of the Principle of Equality
• Švedija: Equality Ombudsman
• Vengrija: Equal Treatment Authority; Office of the Commissioner for Fundamental Rights
• Vokietija: Federal Anti-Discrimination Agency – FADA