2022 balandžio 21 d.
Iki balandžio 24 d. „Lrt.lt“ portale visuomenė gali balsuoti, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų už 2020–2021 metais nuveiktus darbus. Renkant laureatus gyventojų nuomonė bus sumuojama su atrankos komisijos vertinimu. Pasak šios komisijos pirmininkės Norvegijos Karalystės ambasados politikos patarėjos Ingos Rudzinskaitės-Colman, visuomenės palaikymas yra reikšmingas nominantų pastangų įvertinimas.
Paskelbusiosios nominantų paiešką organizatorės sulaukė daugiau nei 300 pasiūlymų. Kokį įspūdį paliko visuomenės pasiūlytos iniciatyvos, jų gausa?
Kiekvienais metais šie apdovanojimai pradžiugina. Dėl jų pamatome, kiek daug Lietuvoje yra aktyvių, visuomenės labui pasišventusių žmonių bei organizacijų. Jų veikla ne visuomet susilaukia pakankamo dėmesio. Apdovanojimai yra galimybė išreikšti jiems pagarbą ir palaikymą. Kai kurie iš nominuotųjų įkvepia savo asmeniniu pavyzdžiu, kovodami, kad pagarba žmogaus teisėms taptų mūsų visų realybe. Ir šiais metais sužavėjo daugybė pasiūlytų iniciatyvų. Labai smagu, nes su jomis susipažinus pamatai, kiek Lietuvoje tikrų šviesuolių dirba sunkius, kartai nedėkingus darbus tam, jog kiti jaustųsi matomi, priimti, suprasti ir saugūs.
Atrankos procesą sudaro keli etapai. Iš visuomenės siūlymų komisija kiekvienai kategorijai išrenka po tris nominantus, iš kurių vėliau gyventojai balsuodami ir komisija posėdžiaudama renka nugalėtojus. Ar sunku buvo atrinkti nominantus balsavimui?
Žinoma! Daug daugiau pasiūlytų iniciatyvų yra vertos mūsų padėkos ir pripažinimo.
Antrajame atrankos etape komisija turės išrinkti nugalėtojus (šis balsavimas bus sumuojamas su visuomenės balsavimu). Kodėl visuomenei svarbu išreikšti savo balsą?
Manau, kad visuomenės palaikymas nominantams yra brangus jų pastangų įvertinimas. Be to, visuomenės įtrauktis padeda plačiau paskleisti žinią apie tyliai vykdomus gerus darbus ir Lietuvos šviesuolius, nusipelniusius mūsų visų pagarbos.
Esate apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkė. Ar dėl to jaučiate kokią papildomą atsakomybę?
Komisija dirba kolegialiai, visų jos narių nuomonė vienodai svarbi.
Norvegijos Karalystės ambasada ne kartą įvairia apimtimi prisidėjo prie Apdovanojimų. Kuo ambasadai reikšmingas šis renginys?
Jau daug metų Norvegija remia pilietinės visuomenės organizacijas bei žmogaus teisių iniciatyvas Lietuvoje. Tai yra vienas iš politinių prioritetų. Apdovanojimai yra puiki galimybė skatinti didesnį žmonių įsitraukimą, savanorystę, pilietinį aktyvumą. Stipri pilietinė visuomenė yra svarbus sveikos demokratijos požymis. Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai skatina pamatines vertybes, kurios yra bendros tiek Lietuvai, tiek Norvegijai. Ambasadai Apdovanojimai leidžia tiesiogiai susipažinti su Lietuvos organizacijomis ir aktyvistais, išreikšti jiems pagarbą bei palaikymą.
Jau ne vienerius metus Apdovanojimus remia ir įmonės – „Swedbank“, „Telia“, „Rimi“ ir kt. Kaip manote, kokią naudą verslui atneša socialinės atsakomybės prisiėmimas?
Kiekvienai organizacijai yra naudinga pažvelgti toliau nei jos tiesioginės veiklos ribos. Versle būtina suprasti visuomenę, kurioje dirbi. Be to, kiekviena įmonė yra žmonės – socialiai atsakingas verslas gerina ir jų gyvenimą, gerina mūsų visų aplinką, skatina palankiau vertinti darbdavius. Socialiai atsakingam verslui dirbantys žmonės yra labiau linkę manyti, kad jų veikla yra prasminga bei naudinga mūsų bendruomenėms ir ateities kartoms.
Ar įmonės Norvegijoje dažnai prisideda prie panašių ar kitokių žmogaus teisių iniciatyvų?
Norvegijoje ypač daug žmonių aktyviai dalyvauja įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Šalyje yra stipri savanorystės tradicija bei skatinamas kiekvieno indėlis į bendruomenės gerovę. Žmogaus teisių klausimai, įskaitant lygybės ir įvairovės siekį, yra nuolatinė viešosios ir politinės diskusijos dalis. Įmonės taip pat stengiasi, kad jų veikla atitiktų deklaruojamas vertybes bei visuomenės lūkesčius.
Apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Nacionaline LGBT teisių organizacija LGL ir Moterų informacijos centru.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisiją šiemet sudaro: Milda Ališauskienė (Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras), Greta Tumėnienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Kristina Černiauskienė (UAB „Integre Trans“); Lina Garbenčiūtė (Lietuvos negalios organizacijų forumas); Vida Gintautaitė (Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje); Vaida Kaikarienė („Rimi Baltic“); Gžegož Miloševič (Lenkų diskusijų klubas); Vytis Muliuolis (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba), Inga Rudzinskaitė (Norvegijos Karalystės ambasada); Vladimir Simonko (Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL); Lukas Kornelijus Vaičiakas (Lietuvos jaunimo organizacijų taryba), Ona Marija Vyšniauskaitė (Britų taryba), Giedrė Purvaneckienė (Moterų informacijos centras), Rūta Ragaliauskienė (Seimo Žmogaus teisių komiteto biuras), Jūratė Šeduikienė (Moterų informacijos centras), Justinas Žilinskas (Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės institutas).
Generalinis apdovanojimų rėmėjas – AB „Swedbank“. Pagrindiniai rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Britų taryba, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Integre Trans“, Norvegijos Karalystės ambasada, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Neįgaliųjų reikalų departamentas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.