2026 kovo 4 d.
Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa.
Tualetai – vis dar problema
Apklausa taip pat parodė, kad 77 proc. respondentų sutinka, jog viešosiose vietose – kavinėse, prekybos centruose, degalinėse ar kino teatruose – tualetai turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia.
Anot lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tai – vis dar problema: „Esame gavę ne vieną skundą dėl viešųjų vietų, kuriose nėra žmonėms su negalia tinkamų tualetų, dažniausiai tai – kavinės ir restoranai. Prekybos centruose žmonės su negalia patiria kitų sunkumų – pritaikyti tualetai įrengti, tačiau dažnai būna užrakinti. Tokiais atvejais žmonės turi ieškoti prekybos centro darbuotojų, skambinti nurodytais telefonais arba vaizdo telefonspynėmis, per kurias darbuotojai neva turėtų nustatyti, ar žmogus tikrai turi negalią“.
Kontrolierė pabrėžia, kad ne visos negalios yra akivaizdžiai matomos, o tokia tualetų pasiekimo tvarka žemina asmens orumą, riboja savarankiškumą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įvairiems paslaugų teikėjams ne kartą teikė rekomendacijas, kad žmonėms su negalia pritaikyti tualetai neturėtų būti rakinami, o jei tai būtina – turėtų būti užtikrinamas lengvas ir greitas jų atrakinimas.
Moterų palaikymas – didesnis
Naujausi duomenys rodo ir lyčių skirtumus: moterys dažniau nei vyrai palaiko viešųjų erdvių ir darbo vietų pritaikymą žmonėms su negalia, ypač kalbant apie tualetų prieinamumą. Jų pritaikymo būtinybei pritaria 82 proc. moterų ir 71 proc. vyrų.
„Skirtingas vertinimas gali būti susijęs su kasdienėmis patirtimis. Moterys dažniau rūpinasi mažais vaikais ar kitais artimaisiais, taip pat dažniau susiduria su infrastruktūros neprieinamumu judėdamos su vaikų vežimėliais ar lydėdamos artimuosius. Galima daryti prielaidą, kad dėl šių priežasčių jos jautriau vertina aplinkos nepritaikymo pasekmes“, – sako B. Sabatauskaitė.
Sunkiai įsivaizduoja savarankišką gyvenimą
Paklausti, ar žmogus, netikėtai įgijęs negalią (pavyzdžiui, po traumos), Lietuvoje galėtų gyventi savarankiškai, daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų atsakė – tik iš dalies. Dar 35 proc. mano, kad savarankiškas gyvenimas būtų sunkiai įmanomas arba apskritai neįmanomas.
„Matome, kad visuomenė supranta spragas paslaugų, infrastruktūros ir pagalbos organizavimo srityse. Paradoksalu, kad vis vien atsiranda žmonių, nemanančių, kad aplinkos pritaikymas asmenims su negalia yra reikalingas“, – sako B. Sabatauskaitė. Anot jos, čia būtinas ir strateginis valstybės dėmesys, užtikrinant įvairių viešų paslaugų vietų prieinamumą, įskaitant ir tų, kurios įsikūrusios kultūros paveldo objektuose.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos ataskaita atliepia visuomenės nuomonę – savarankiškas gyvenimas Lietuvoje dar nėra sistemiškai užtikrinamas. Bendruomeninių paslaugų trūksta, jos dažnai yra ribotos apimties ar nepakankamai individualizuotos, o dalis žmonių su negalia tebėra priklausomi nuo artimųjų pagalbos arba gyvena globos institucijose.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. gruodžio 13–22 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausta 1012 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų.
Daugiau informacijos:
Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja
Tel. +370 5 205 0635
El. p. migle.kolinyte@lygybe.lt