2018 birželio 12 d.
Kalbėdami apie moterų-lyderių pasiekimus moksle, versle, kultūroje ar politikoje, vis pabrėžiame jų ryžtą, užsispyrimą, darbštumą, pasitikėjimą savimi. Viskas puiku, tačiau lyčių nelygybės panaikinimui, anot Tarnybos patarėjo Donato Paulausko, vien asmeninių iniciatyvų nepakanka. Moterų ir vyrų nelygiavertiškumas – sisteminė problema. Būtent tai apžvelgdamas Lietuvos situaciją ir pabrėžia jis.
Apibendrindamas sunkumus, lyčių lygybės ekspertas D. Paulauskas išskiria 3 pagrindines grupes.
Šeimos ir darbo derinimo kliūtys
Vienas pagrindinių trikdžių, iškreipiančių galimybes darbo rinkoje, yra sunkiai prieinamos vaiko priežiūros įstaigos. Darželių trūkumas – tik viena medalio pusė. 2016 m. Eurostato duomenimis, vaikų iki 12 m., gaunančių formalias priežiūros paslaugas, dalis Lietuvoje nesiekia 12 proc. Palyginimui, Danijoje šis rodiklis – apie 72 proc. „Kuo daugiau vaikų, ypač iki trijų metų amžiaus, lanko darželius, tuo moterų aktyvumas darbo rinkoje didesnis“, – Europos Sąjungos tendenciją įvardija D. Paulauskas.
Kita kliūtis – darbo lankstumo trūkumas. 2016 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ surinkta statistika rodo, kad trečdalis moterų patiria sunkumus derindamos karjerą ir šeimą (vyrų dalis – 22 proc.). 42 proc. jų nurodė, kad problemų kyla dėl laiko, praleisto darbe (taip sakiusių vyrų buvo beveik tiek pat).
Panašias tendencijas atskleidė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos ministerijų darbuotojų apklausos. Pagal „Lyčių lygybės liniuotės“ anketas, blogiausiai vertinama sritis – darbo sąlygos. Kito tyrimo duomenimis, 63 proc. moterų ir 78 proc. vyrų svarstytų galimybę į darbą grįžti pirmaisiais metais po vaiko gimimo. Tokį sprendimą labiausiai paskatintų galimybė dirbti nuotoliniu būdu.
Paskutinioji šios grupės problema – neproporcingas laiko, skirto vaikų priežiūrai ir maisto bei namų ruošai, pasiskirstymas tarp lyčių.
EIGE duomenys, 2016 m.
Stiklo lubos darbo rinkoje
Nors gali atrodyti, kad XXI a. vakarietiškose įmonėse vertinama tik darbuotojo kvalifikacija, realybė, anot D. Paulausko, visai kitokia. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterų vadovių skaičius viešajame sektoriuje siekia beveik 60 proc. Statistikos departamentas kartu skaičiuoja visų lygių vadovus: ir skyriaus, ir departamento, ir įstaigų. Tad, jei pažvelgtume į aukščiausio lygio vadovių kategoriją, pamatytume, kad jų yra panašiai, kaip ir privačiame sektoriuje – 36,7 proc. ir 34 proc.
Įsisenėję stereotipai darbo rinkoje veikia kaip nematomi barjerai. D. Paulausko teigimu, atėjus laikui paaukštinti darbuotoją, moterys darbdavių vertinamos daug stereotipiškiau nei vyrai.
2017 m. „Eurobarometro“ statistika atskleidžia, kad 81 proc. apklaustųjų Lietuvoje sutinka, kad priimdamos sprendimą, moterys labiau linkusios vadovautis emocijomis, 73 proc. pritaria nuostatai, jog moteriai svarbiausia rūpintis namais ir šeima.
Moterų padėtį taip pat blogina ir priešiška darbo aplinka: (seksualinis) priekabiavimas, seksizmas, neskaidrios paaukštinimo procedūros, nepalankios darbo sąlygos, pavyzdžiui, nelankstus grafikas.
Darbo užmokesčio skaidrumo trūkumas
2015 m. atliktas Lietuvos statistikos departamento darbo užmokesčio struktūros tyrimas, atliekamas kas ketverius metus, rodo, kad vadovų, technikų ir jaunesniųjų specialistų bei specialistų kategorijose moterų darbo užmokestis buvo mažesnis nei vyrų.
„Europos Komisija (EK) labai intensyviai rekomenduoja valstybėms narėms taikyti didesnį skaidrumą kalbant apie atlyginimų atotrūkį pagal lytį“, – pastebi D. Paulauskas.
Naujoji Darbo kodekso redakcija numato galimybę reikalauti atlyginimų atotrūkio įmonėje atskleidimo. Tiesa, tokią teisę turi tik darbo tarybos arba profesinės sąjungos ir tik tuomet, kai organizacijoje vidutinis darbuotojų skaičius siekia bent 20.
„Jau dabar EK kritikuoja tokias nuostatas sakydama, kad valstybių patirtis rodo, jog darbo tarybos neturi motyvacijos prašyti tokių dalykų, neturi supratimo, kad tai svarbu jų darbuotojams“, – pabrėžia Tarnybos patarėjas. EK rekomenduoja įstatymus sutvarkyti taip, kad darbuotojai patys turėtų teisę gauti informaciją apie moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus.
„Eurofound“ apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaikytų idėją viešinti vidutinius atlyginimus pagal lytį ir pareigas. Paaiškėjus, jog moterys uždirba mažiau, 35 proc. apie tai kalbėtųsi su vadovu, 30 proc. – su kolegomis, 21 proc. Parašytų pakelti darbo užmokestį.
D. Paulausko pranešimas skambėjo birželio 11 d. Seime vykusioje konferencijoje „Moterų įgalinimo iššūkiai – kur link turėtų judėti Lietuva?“. Renginį organizavo parlamentarė Monika Navickienė ir asociacija „Lyderė“. Konferencijos įrašą galite žiūrėti ČIA.