Žmonės su negalia nenori ypatingų sąlygų – jie nusipelnė mokytis, studijuoti, apsipirkinėti ir gyventi, kaip visi žmonės. Gruodžio 12 dieną Prezidentūroje vykusiame viešajame forume „Tinkamas sąlygų pritaikymas: teisių užtikrinimas prasideda nuo dialogo“ susirinkę ekspertai diskutavo apie esamą situaciją, Lietuvoje ir užsienyje veikiančias teisines bazes šiuo klausimu ir iššūkius, kuriuos reikėtų išspręsti kuo greičiau. Maloni staigmena renginio dalyviams – Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos naujiena apie inicijuotą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo reglamentavimą, kad žmonės su negalia galėtų lygiavertiškai naudotis turimomis teisėmis.

Didžiausia visuomenės grupė

Viešąjį forumą atidaręs šalies vadovas kalbėjo, kad 8 proc. Lietuvos gyventojų turi negalią ir yra nepateisinama, kad daugelis jų gyvena atskirtyje.

„Noriu pasidžiaugti, kad per penkerius su puse metų nuėjome nemažą kelią“, – susirinkusiesiems kalbėjo G. Nausėda.

Jis nevengė prisiminti ir kurioziškų situacijų, kai perdažius prezidentūros laiptus ryškesne spalva, kad jie būtų patogesni regos negalią turintiems žmonėms, viešoje erdvėje sulaukė kritikos už prezidentūros pastato darkymą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas, Agnės Grigaliūnaitės nuotr.

„Pokyčiai kainuoja nedaug arba kartais visai nieko. Tereikia šiek tiek pagarbaus dialogo, noro suprasti, mokytis, įsijausti į kito žmogaus padėtį“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Viena iš forumo organizatorių, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė džiaugėsi, kad pagaliau įvyko pirmasis didžiulis renginys tinkamų sąlygų pritaikymo tema.

„Ši sąvoka iš pirmo žvilgsnio atrodo abstrakti ir labai plati, teisinė ir mūsų visuomenėje dar nėra taip gerai žinoma. Vis dėl to ši pareiga jau dabar yra mūsų teisinėje sistemoje. Šis principas būtinas, kad galėtume įgyvendinti žmonių su negalia teises. Tinkamas sąlygų pritaikymas turėtų veikti kiekvienoje srityje, kad žmonės su negalia galėtų dirbti, mokytis, lankytis parduotuvėje ir gyventi lygiai su kitais“, – kalbėjo I. Širvinskaitė.

„Žmonės su negalia – yra viena didžiausių visuomenės grupių, kurių teisės vienaip ar kitaip yra pažeidžiamos įvairiausiose srityse, todėl mes ir esame čia, kviečiame dialogui ir realiems darbams, kad negalios tema nesibaigtų tik išmokų, socialinių paslaugų klausimais. Kad matytume kuriančius, studijuojančius, dirbančius, atstovaujančius save – toks gyvenimas ir yra žmonių su negalia teisė“, – sveikinimo kalboje sakė ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė Klementina Gruzdienė.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė Klementina Gruzdienė, Agnės Grigaliūnaitės nuotr.

Atidarymo metu tinkamo sąlygų pritaikymo temos aktualumą pabrėžė ir LR Seimo Pirmininko atstovas Liutauras Vičkačka bei profesorius Jonas Ruškus.

Pirmieji pralaimėjo šveicarai

Viešąjį forumą savo pranešimu pradėjo teisininkas Egidijus Grigonis, kuris papasakojo, kokiomis aplinkybėmis atsirado tinkamo sąlygų pritaikymo terminas.

„Kaip teisinis instrumentas, pradėtas taikyti JAV ir Kanadoje religijos srityje. Europos Sąjungoje mes pirmiausiai apie tai pradėjome kalbėti per darbo santykių pritaikomumą“, – teigė E. Grigonis. Tinkamas sąlygų pritaikymas yra vertikalus ir liečia daugelį Žmonių su negalia teisių konvencijos nuostatų.

Vienas pirmųjų įvykių, kuomet Europoje dėl tinkamo sąlygų pritaikymo kilo ne tik žodinis, bet ir teisinis ginčas, įvyko Šveicarijoje, kuomet Andre Glor padavė šalį į teismą. Vyras turėjo lengvą diabeto formą ir jam dėl sveikatos būklės nebuvo leista atlikti karinės tarnybos, tačiau jam buvo privaloma sumokėti specialų mokestį, kuris buvo skirtas tiems, kurie neatlieka karinės tarnybos. Glor tvirtino, kad toks sprendimas buvo diskriminuojantis ir pažeidė jo teises. 2010 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Šveicarijos sprendimas buvo diskriminuojantis pareiškėjo atžvilgiu.

Lietuvoje teisinis konfliktas dėl tinkamo sąlygų pritaikymo nuskambėjo 2020 metais, kai nepilnametės su negalia tėvai apskundė polikliniką, kuri nebuvo pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia, ir jų dukrai nebuvo suteiktos paslaugos. Tuomet poliklinikos atstovai teigė, kad paslaugas gali suteikti kiti poliklinikos skyriai, o pastatas senas ir galiojantys teisės aktai nenurodo jo pritaikyti, jei nedarytas remontas. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė diskriminaciją, teismą laimėjo poliklinikos atstovai. Tarnyba iš naujo aiškinosi ir nusprendė, kad asmuo patyrė diskriminaciją, nes nebuvo suteiktos neurologo paslaugos, kurių nėra kitur, jos negali būti suteiktos namuose dėl specifinės įrangos. Per tą laiką poliklinika įsirengė pandusus.

Labiausiai reglamentuota darbo sritis

Teisininkė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad svarbu atskirti sąvokas – tinkamas sąlygų pritaikymas ir prieinamumas. Prieinamumas – tai bendras sąlygų pritaikymas žmonėms su negalia, skirtas visiems. Tinkamas sąlygų pritaikymas yra taikomas kiekvienam asmeniui konkrečiai pagal poreikį.

„Tai skirtingi dalykai, bet užtikrina tą patį – prieinamumą“, – sakė ji.

Daugiausiai apie tinkamą sąlygų pritaikymą kalbama darbo srityje. Ar tinkamas sąlygų nepritaikymas darbo vietoje laikytinas diskriminacija?

Birutė Sabatauskaitė. Gabrielės Grėbliūnės nuotr.

„Darbo srityje – tikrai taip. Pačiame Lygių galimybių įstatyme nėra tiesioginio įvardijimo, kad sąlygų nepritaikymas yra laikomas diskriminacija, bet darbdavio pareigos nevykdymas laikytinas diskriminacija dėl negalios. Būtų daug paprasčiau, kad atsisakymas pritaikyti sąlygas būtų laikomas diskriminacija. Antra, nėra kriterijų, kas laikoma nepakeliama ar neproporcinga našta. Nėra apibrėžimo, kas tas tinkamas sąlygų sudarymas“, – vardijo B. Sabatauskaitė.

Teismų praktika Lietuvoje taip pat labai ribota, įstatymai keičiasi dažnai. Tinkamas sąlygų pritaikymas kitose, išskyrus darbą, srityse labai nenuoseklus, išmėtytas per atskirus teisės aktus ir tai palieka daug vietos interpretacijai.

„Kuo daugiau prieinamumo, tuo mažiau reikės tinkamo sąlygų pritaikymo“, – šiais žodžias savo pristatymą baigė Birutė Sabatauskaitė.

Patirtimi apie tai, kaip taikomi tinkamo sąlygų pritaikymo principai kitose šalyse, kalbėjo „Independent Living Institute“ atstovės Jamie Bolling ir Mari Siilsalu iš Švedijos, Europos negalios forumo viceprezidentė Gunta Anča iš Latvijos.

Vardijo diskriminacijos atvejus

2024 metais buvo atlikta apklausa, kurioje klausta, ar lietuviai žino, kur kreiptis dėl pažeistų jų žmogaus teisių gynimo, ir trečdalis nė nenutuokia, ką darytų.

Kokios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos Lietuvoje? Žmonės su intelekto negalia ir žmonės su fizine negalia.

Lygių galimybių ekspertė Audronė Daukšaitė-Timpė pasidalijo apklausos duomenimis, kurie rodo ne tik institucijų ar įstaigų specialistų nesupratimą, bet ir visuomenės švietimo problemą.

Audronė Daukšaitė-Timpė, M. Ambrazo nuotr.

Kasmet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia beveik 400 skundų, iš kurių daugiausiai – apie prekių ir paslaugų srities neprieinamumą asmenims su negalia.

Pavyzdžiui, žmogus su regos negalia negali atsiimti paštomate esančios siuntos, nes ekrane negali suvesti kodo. Siuntų tarnyba pasiūlė naudotis artimųjų pagalba.

Žmogus su judėjimo negalia negalėjo pristatyti į įstaigą dokumentų, bet atėjo darbuotojas ir pasiėmė juos iš automobilio.

Poliklinikoje negali žinoti savo eilės, nes norint gauti lapelį su numeriu, reikia įvesti asmens kodą.

Judėjimo negalią turinti pareiškėja negalėjo dalyvauti savivaldos Etikos komisijos posėdyje, kuris vyko nepritaikytoje vežimėliui savivaldybėje, o komisijos nariai atsisakė jai leisti dalyvauti posėdyje nuotoliu, nes tokią teisę turi tik komisijos nariai.

„Visos šios istorijos yra diskriminacija“, – sakė A. Daukšaitė-Timpė.

Sprendžiamos kasdienės problemos

Lietuvoje 2 iš 3 žmonių su negalia neturi darbo. Viena iš priežasčių – netinkamas sąlygų pritaikymas.

„Ką pritaikyti? Nuo atrankos procesų, darbo vietos ir sąlygų, darbo funkcijų iškirpimo, įvedimo ir pagalbos darbo vietoje. Pagalvokite, kad net darbo skelbimus ne visi gali paskaityti – pirma, jų kasdien prikrenta šimtai, tad sunku atsirinkti, kas tiktų, o antra, ką daryti, jei, pavyzdžiui, turi disleksiją?“, – retoriškai klausė socialinės įdarbinimo agentūros vadovė Jurgita Kuprytė.

Ji pasakojo, kad Lietuvoje įprasti emociškai agresyvūs darbo pokalbiai yra netinkami žmonėms su negalia. Įmonės taip pat negalvoja apie tai, kaip pritaikyti  darbo sąlygas, nors galbūt tai tėra kitoks darbo grafikas ar darbo laikas.

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės I. Širvinskaitės, atsisakymas tinkamai pritaikyti sąlygas pagal Žmonių su negalią teisių konvenciją yra laikomas diskriminacija.

Ji dalijosi paprastais pavyzdžiais, kaip turėtų būti tinkamai pritaikomos sąlygos. Pavyzdžiui, jei mokykloje draudžiama pamokų metu valgyti, o moksleivis turi diabetą, dėl kurio turi dažnai valgyti, mokykla padaro išimtį. Jei žmogus su judėjimo negalia negali parduotuvėje pravažiuoti vežimėliu, tuomet praplatinami praėjimai.

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė, Agnės Grigaliūnaitės nuotr.

„Nieko apie negalią be žmonių su negalia“, – įsitikinusi I. Širvinskaitė.

Viešojo forumo pabaigoje apie tinkamą sąlygų pritaikymo plėtrą Lietuvoje diskutavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, SOPA vadovė J. Kuprytė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė Jolanta Sakalauskienė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė I. Širvinskaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė  Odeta Vitkūnienė. Moderatorė: Lietuvos negalios organizacijos forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė. Diskusijos dalyviai sutarė, kad reikalingas ne tik aiškesnis tinkamo sąlygų pritaikymo reglamentavimas, bet ir nuoseklus švietimas ir pagalba organizacijoms šį principą įgyvendinti.

Ši publikacija parengta finansiškai remiant Šiaurės ministrų tarybai. Už šio renginio turinį atsako tik šio projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.