2022 liepos 25 d.
Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. Tokius pokyčius rodo po dviejų metų atlikta pakartotinė visuomenės nuomonės apklausa apie Lietuvos gyventojų nuostatas asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo klausimais. 75 proc. apklaustųjų mano, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas. 4 iš 10 respondentų tiki, kad moteris gali grįžti į darbą po pusės metų vaiko priežiūros atostogų.
Į lyčių vaidmenis šeimoje žiūrima lanksčiau
Asmeninio gyvenimo ir darbo derinimas dėl įvairiausių priežasčių yra aktualus visiems be išimties, bet dažnai tai tuo pačiu yra ir lyčių lygybės klausimas. Pavyzdžiui, tėčio įsitraukimas į naujagimio ugdymą bei priežiūrą yra naudingas ne tik vaikui – nuo to gali priklausyti, kokios bus mamos savirealizacijos galimybės ir kokios trukmės karjeros pertrauką ji turės daryti. Ar tėtis norės ir galės aktyviai įsitraukti į vaiko gyvenimą priklauso tiek nuo visuomenės normų, tek nuo valstybėje egzistuojančių paslaugų prieinamumo. Šiuo metu reikalingų paslaugų vis dar trūksta, bet remiantis tyrimo duomenimis, panašu, kad bent į lyčių vaidmenis šeimoje žiūrima vis lanksčiau.
Nesutinkančių, kad vyrui daryti karjerą turėtų būti svarbiau nei pasirūpinti vaikais, padaugėjo nuo 24 proc. iki 33 proc. Keičiasi ir požiūris į mamos vaidmenį. 2020 m. su teiginiu „Man atrodo normalu, jei moteris grįžta į darbą po pusės metų vaiko priežiūros atostogų“ visiškai arba iš dalies sutiko vos 22 proc. apklaustųjų, o šių metų gegužę taip manančių jau buvo 39 proc. Didžiausias pokytis matomas vyrų atsakymuose. Šiemet daugiau vyrų (2022 m. – 74 proc., 2020 m. – 61 proc.) sutiko su teiginiu, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas. Pakartotinėje apklausoje ankstesniam moterų grįžimui į darbą po vaiko priežiūros atostogų pritarusių vyrų skaičius išaugo net 23 procentiniais punktais (nuo 18 proc. 2020 m. iki 41 proc. 2022 m.).
Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai apskritai norėtų labiau įsitraukti į ankstyvąjį vaikų ugdymą ir skirti šeimai daugiau kokybiško laiko. 50 proc. apklaustų vyrų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu „Man patiktų nedirbti, kol mano vaikas (-ai) mažas (-i)“ ir beveik pusė (47 proc.) pritarė, kad auginti vaiką (-us) ir rūpintis šeima jiems svarbiau nei darbas ar karjera. Taip pat 6 iš 10 respondentų atsakė, kad negalėdami suderinti šeimos ir asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą. Prieš dvejus metus tokios pat nuomonės laikėsi tik 36 proc. apklaustųjų.
Gyventojai vis geriau atpažįsta savo poreikius
Paskutinius porą metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais Lygių galimybių plėtros centru ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ dirbo ne tik siekdami paskatinti įtraukią tėvystę, skatinti politikos priemones, užtikrinančias paslaugų prieinamumą ir asmeninio bei profesinio gyvenimo derinimo galimybes ir kovoti keisti nuostatas, dėl kurių daugelis mamų jaučia kaltę derindamos asmeninį ir profesinį gyvenimą, bet ir ragindami rasti asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, kuris apima daug platesnį gyvenimo sričių spektrą. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai įsivertinti savo situaciją, buvo sukurta darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulė, o vis augantis balanso poreikis atsispindi ir tyrimo rezultatuose.
Neraminančia išlieka padidinto darbo krūvio situacija – nemaža dalis žmonių teigia dirbantys viršvalandžius, dėl kurių sudėtinga rasti laiko asmeniniams poreikiams patenkinti. 2022 m. 27 proc. visų apklaustų asmenų pažymėjo, kad ilgos darbo valandos arba viršvalandžiai trukdo jiems keliauti ir būti gamtoje. Respondentai (-ės) taip pat neslėpė, kad dėl profesinių įsipareigojimų yra sunkiau rūpintis savo sveikata (26 proc.), leisti laiką su sutuoktiniu (-e) / partneriu (-e) ar kitais artimaisiais (25 proc.), dalyvauti vaikų ugdyme (21 proc.). 25 proc. respondentų, palyginus su 15 proc. 2020 m., atsakydami į klausimą pasirinko ir kūrybinę veiklą, hobius bei sportą. Taigi, vis dažniau pastebima su darbu nesusijusių veiklų svarba asmeninei gerovei.
Lietuvos gyventojai ganėtinai gerai išskiria ne tik jiems reikšmingas veiklas, bet ir priemones, kurios padėtų suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą. 34 proc. respondentų identifikavo, kad jų situaciją palengvinti galėtų prieinamos vaiko priežiūros paslaugos (lopšeliai, darželiai, dienos centrai). Absoliuti dauguma atsakė, kad tai padaryti padėtų lankstus darbo grafikas (74 proc.) ir galimybė dirbti nuotoliniu būdu (60 proc.). Tikėtina, kad šių priemonių poreikį paskatino ir pandemija, kuri tiek darbuotojams, tiek organizacijoms padėjo suprasti, jog lankstumas nebūtinai reiškia darbo rezultatų kokybės suprastėjimą ir net atvirkščiai – padeda didinti pasitenkinimą darbu ir produktyvumą.
Nuo nuostatų iki elgesio pokyčių
Nepaisant pažangos nuostatų lygmenyje, Lietuvoje asmenys savo turimą balansą vertina taip pat. Vos 13 proc. respondentų atsakė, kad suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą jiems sekasi puikiai, dar 32 proc. sakė gebantys tai padaryti gerai ir įveikti kylančius iššūkius. Nors bendrai teigiamai vertinantys savo pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo sudaro beveik pusę visų apklaustųjų, likusiai pusei vis dar sekasi sunkiau.
Apžvelgdama tyrimo rezultatus, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad įprastai elgesys keičiasi lėčiau nei pažiūros, tačiau pažiūroms taip pat didelę įtaką turi ir galimybės darbo rinkoje arba negalėjimas pakeisti situacijos dėl valstybės ar savivaldybių paslaugų trūkumo.
„Pakitusios nuostatos iškart neatsispindės elgesyje, bet vis labiau stiprėjančios į vaiko gerovę nukreiptos vertybės yra tikrai pozityvus pokytis. Tai, kad lyčių vaidmenys šeimose tampa vis lankstesni ir pamažu įsitvirtina idėjos apie rūpestingus vyrus, rodo, jog socialinės kampanijos bei kita švietėjiška veikla duoda rezultatų, o nauja kultūra formuojasi. Matome, kad vyrų įsitraukimas į ankstyvąjį vaikų ugdymą, kitų šeimos narių ar artimųjų priežiūrą darosi vis priimtinesnis, o moterų pasirinkimas derinti motinystę ir darbą vertinamas palankiau. Viliuosi, kad ilgainiui šios nuostatos persikels į praktiką ir visi bei visos galės rinktis priimtinas šeimos ir darbo derinimo priemones be artimųjų ar darbdavių spaudimo daryti kitaip. Taip pat viliuosi, kad daugės paslaugų prižiūrintiems bei slaugantiems vaikus ar suaugusius artimuosius. Kai kuriais atvejais požiūris gali keistis, bet nepadaugėjus trūkstamų paslaugų, deja, galimybės pasikeisti elgesiui vis tiek išlieka ribotos“, – sako kontrolierė.
Siekiant pamatuoti projekto „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe“ metu pasiektą Lietuvos gyventojų nuostatų pokytį, reprezentatyvų tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2022 m. gegužės mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Apklausoje dalyvavo 535 moterys ir 477 vyrai, kurių amžius apklausos metu buvo nuo 18 iki 65 metų. Tyrime naudotas kvotinės atrankos metodas. Tyrimo paklaida siekia 3,1 proc.
Pirmoji apklausa buvo atlikta 2020 m. Su rezultatais susipažinti galite čia: https://lygybe.lthttps://lygybe.lt/data/public/uploads/2020/11/balance-tyrimo-ataskaita-2020.pdf