odinis kelionės krepšys ir žmogaus ranka, laikanti pasą
Pexels nuotr.
2024 rugsėjo 25 d.
Tapatybių sankirtoje: translyčiai žmonės siekiantys prieglobsčio

Translyčiai žmonės ieškantys prieglobsčio – kokius iššūkius reiškia šių tapatybių sankirta? Apie tai tarptautinėje konferencijoje TRANS FORUM kalbėjo TGEU prieglobsčio ir migracijos advokacijos ekspertė Farah Abdi. Anot jos, migruoti priverstų translyčių žmonių istorija siekia šimtmečius – pirmasis dokumentuotas atvejis, kai translytis žmogus bėgo nuo persekiojimo ir siekė prieglobsčio kitoje šalyje užfiksuotas dar XIX amžiaus pabaigoje Vokietijoje.

Vis dar patiria persekiojimą

Tarptautinėje translyčių žmonių teisių organizacijoje TGEU dirbanti Farah Abdi pasakoja, kad šiandien trans žmonėms daugelyje šalių vis dar nesuteikiamos pagrindinės teisės, jiems gresia persekiojimas, todėl dažnu atveju nelieka kito pasirinkimo, kaip tik ieškoti prieglobsčio kitose valstybėse.

TGEU statistika rodo, kad pastaraisiais metais pastebimas išaugęs skaičius prieglobsčio siekiančių translyčų žmonių, kurie gimtosiose šalyse patyrė persekiojimą dėl savo lytinės tapatybės. Deja, šie žmonės dažnai ne tik patiria atstūmimą savo kilmės šalyse, bet ir susiduria su dideliais iššūkiais norėdami gauti apsaugą kitur.

Taip pat svarbu paminėti, kad migruoti priversti translyčiai asmenys susiduria su išaugusia smurto rizika – dėl savo lytinės tapatybės jie tampa fizinio, seksualinio smurto taikiniais ir net patiria grėsmę savo gyvybei. Anot F. Abdi, šias rizikas dar labiau gali išauginti translyčių žmonių lytis bei odos spalva. Tai patvirtina ir translyčių žmonių žmogžudysčių statistika.

TGEI kasmet renka šiuos duomenis ir jais dalinasi artėjant lapkričio 20 d. pasaulyje minimai Translyčių žmonių atminimo dienai (Trans Day of Rememberance). Ji skirta pagerbti ir prisiminti žmones, kurių gyvybės buvo prarastos dėl transfobijos ir prieš juos nukreipto smurto. Naujausi, 2023 m. duomenus rodo, kad:

  • 2023 m. pranešta apie 320 nužudytus translyčius žmones;
  • 94 proc. nužudytų trans asmenų buvo translytės moterys ir kiti moteriškos lyties raiškos trans žmonės;
  • 80 proc. nužudytų trans asmenų taip pat buvo ir rasizmo aukos;
  • 45 proc. Europoje nužudytų trans asmenų buvo migrantai ir pabėgėliai.

Iššūkiai migracijoje – kokių pokyčių reikia?

Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria translyčiai žmonės, priversti migruoti dėl patirto persekiojimo, Farah Abdi išskyrė prieigą prie sveikatos priežiūros ir diskriminaciją migrantų priėmimo centruose.

Jos teigimu, siekiant prieglobsčio trans žmonėms reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos dažnai tampa neprieinamos, įskaitant prieigą prie reikalingų tranzicijos procedūrų bei hormonų terapijos. Taip pat dažnai pasireiškia įvairialypė diskriminacija pabėgėlių priėmimo centruose: neatsižvelgiama į trans žmonių pažeidžiamumą ir individualius poreikius, o tai lemia izoliaciją bei augančią smurto riziką.

Konferencijos metu ekspertė atkreipė dėmesį į gerąsias darbo su migruoti priverstais trans žmonėmis praktikas, kurios ženkliai pagerintų situaciją. F. Abdi pateikė tokias rekomendacijas, kaip:

  • Aktualaus žodyno žinojimas. Darbuotojai, žinantys ir suprantantys su lytine tapatybe susijusius terminus gali daug geriau suteikti pagalbą;
  • Informacija ir pagalba: prieglobsčio siekiantiems trans žmonėms turėtų būti suteikiama aktuali teisinė informacija, taip pat informacija apie psichologinės pagalbos priemones, LGBTIQ+ žmonėms saugias prieglaudas ir pan;
  • Migracijos srities, sveikatos apsaugos, teisėsaugos darbuotojų mokymai apie migruoti priverstų žmonių patiriamus iššūkius;
  • Įtraukios politikos ir teisės aktų formavimas, kuriant translyčių žmonių teisinę apsaugą.

 

Konferencija yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.