2025 rugsėjo 24 d.
ES pagrindinių teisių agentūra (FRA), kartu su „Eurostat“ ir Europos lyčių lygybės institutu atliko tyrimą apie moterų seksualinio priekabiavimo patirtis darbo aplinkoje.
Rezultatai rodo, kad ES mastu moterų, patiriančių seksualinį priekabiavimą darbe, rodikliai skiriasi: nuo 55 proc. Švedijoje, 54 proc. Suomijoje, 53 proc. Slovakijoje iki vos 12 proc. Portugalijoje ir Bulgarijoje bei 11 proc. Latvijoje. Lietuvoje šis rodiklis siekia 19,1 proc.
Apklausos dalyvėms buvo suteikta galimybė pasidalyti savo seksualinio priekabiavimo patirtimis, pasirenkant iš sąrašo veiksmus, kurie jas įžeidė, pažemino ar išgąsdino. Apklaustosios rinkosi įvardijo tokius darbe patiriamus veiksmus:
- 25 proc. spoksojimas ar gašlūs žvilgsniai;
- 19 proc. seksualinio pobūdžio juokeliai ar įžeidžiančios pastabos apie jų kūną ar privatų gyvenimą;
- 14 proc. nepageidaujamas fizinis kontaktas, pvz., per didelis artumas, prisilietimai prie kūno dalių, bučiniai / apkabinimai ar kiti nepageidaujami veiksmai;
- 12 proc. nepageidaujami pasiūlymai eiti į pasimatymą;
- 12 proc. pasiūlymai bet kokiai seksualinei veiklai;
- 5 proc. nepadorūs bandymai užmegzti kontaktą socialiniuose tinkluose;
- 4 proc. seksualinio pobūdžio elektroniniai laiškai ar žinutės;
- 4 proc. seksualinio pobūdžio vaizdų rodymas;
- 2 proc. grasinimai pasekmėmis, jei moterys atsisakytų seksualinių pasiūlymų.
2025 metais Lietuvoje atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa* atskleidė, kad dauguma gyventojų mato darbdavių atsakomybę užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui darbe. Su teiginiu, kad darbdavys turi užtikrinti, kad darbovietėje nebūtų seksualinio priekabiavimo, sutiko beveik 8 iš 10 apklaustųjų.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir pasekmės už seksualinį priekabiavimą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Lygių galimybių įstatymas numato, kad darbdaviai, švietimo ir mokslo įstaigos privalo užtikrinti, kad darbuotojai, mokiniai ir studentai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Lygių galimybių įstatymas taip pat numato, kad prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad prie vartotojų nebūtų seksualiai priekabiaujama.
Pagal įstatymus, reguliuojančius lygių galimybių sritį, įrodinėjimo pareiga taikoma apskųstajam. Tai reiškia, kad apskųstasis turi įrodyti, kad seksualiai nepriekabiavo prie apie tokį elgesį pranešusio asmens.
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Darbdavys gali priekabiavusį asmenį atleisti be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.
Seksualiai priekabiavęs žmogus gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei priekabiavo prie sau pavaldaus asmens. Už tai gali grėsti piniginė bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Jei seksualinį priekabiavimą patyręs žmogus kreipiasi į teismą civilinio proceso tvarka, priekabiavusiam asmeniui gali būti priteistas turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimas.
Daugiau informacijos apie seksualinio priekabiavimo prevenciją bei ką daryti jį patyrus galima rasti čia.
*Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 metų liepos 18–25 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1009 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys Lietuvoje.
Apklausa atlikta įgyvendinant projektą „VIOLET – darbovietės be seksualinio priekabiavimo ir smurto“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos. Požiūris, pateikiamas turinyje, atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nuomone. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės už išreikštą poziciją.
Daugiau informacijos:
Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja
Tel. +370 5 205 0635
El.p. migle.kolinyte@lygybe.lt