2019 birželio 27 d.
Tarnybos atlikta nacionalinė translyčių asmenų situacijos apžvalga atskleidė ne tik Lietuvos gyventojų nuostatas, bet ir teisines spragas, su kuriomis susiduria translyčiai asmenys norėdami kurti šeiminį gyvenimą.
Viena opiausių problemų, su kuria susiduria tapatybės dokumentus norintys pasikeisti susituokę translyčiai asmenys, yra tai, kad Lietuvoje teisiškai nėra reglamentuoti tos pačios lyties porų santykiai. Formaliai pakeitus lytį, t. y., partneriams tapus tos pačios lyties šeima, jų santuoka negali būti registruojama, o jokių kitų teisinių alternatyvų (pavyzdžiui, civilinės partnerystės) nėra.
Kalbant apie šeiminį gyvenimą, iškyla ir teisinio apibrėžtumo biologinių vaikų atžvilgiu problema. Translyčiai asmenys, turintys vaikų ir pasikeitę asmens tapatybės dokumentus, gali formaliai netekti globos teisių – savo paties vaikų tėvystė ar motinystė nebūtų formaliai pripažįstama, nes šiuo metu Lietuvoje išduodamuose gimimo liudijimuose nėra galimybės nurodyti tos pačios lyties tėvus. Be to, translyčiai asmenys negali įsivaikinti – asmenys, turintys „transseksualumo“ diagnozę, nėra laikomi tinkamais kandidatais tapti globėjais ar įtėviais.
Teoriškai Lietuvoje translyčiams asmenims garantuojamos reprodukcinės teisės, tačiau praktiškai jų realizavimas yra problemiškas. Kadangi trūksta reglamentuotos tvarkos (pavyzdžiui, patvirtinto gydymo aprašo), kaip diagnozuojamas „transseksualumas“ ir kaip translyčiams asmenims teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nėra garantijos, kad pakaitinę hormonų terapiją pradėjęs asmuo bus supažindintas su galimybe išsaugoti vaisingumą. Svarbu ir tai, kad hormonai dažnai vartojami savarankiškai – nesikonsultuojant su atitinkamų sričių specialistais (kai nėra reglamentavimo, gydytojai atsisako juos skirti).
Dėl nepakankamo reglamentavimo, pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančios įstaigos atsisako priimti translyčius klientus. Translyčiai asmenys, kurių patirtys atspindėtos nacionalinėje apžvalgoje, pasakojo, kad jie kreipėsi į vieną tokių įstaigų siekdami išsiaiškinti, kokios jų perspektyvos susilaukti biologinių vaikų po medicininio lyties pakeitimo. Paaiškėjo, kad klinikos nemato galimybės įforminti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, pavyzdžiui, išsaugoti translyčio vyro (biologinės moters) kiaušialąstes. Tokias ląsteles vis tik išsaugojus, kiltų problemų dėl jų persodinimo partnerei, kadangi surogatinė motinystė Lietuvoje nėra reglamentuota. Taip pat nėra žinoma, kaip būtų įteisinti translyčių asmenų teisiniai santykiai vaikų, gimusių po tokių procedūrų, atžvilgiu.
Situaciją reikšmingai pagerintų priimtas Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas bei teisinis tos pačios lyties šeimų santykių pripažinimas.
Su nacionaline translyčių asmenų padėties apžvalga galite susipažinti ČIA.