2019 balandžio 9 d.
Kovo mėn. įvykę savivaldybių tarybų rinkimai svarbūs lygybės ir įvairovės požiūriu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Rūtos Juodelytės teigimu, savivaldoje lygias galimybes ir įvairovę užtikrinti būtina, nes be jų vietos politikų sprendimai bus siauri, riboti ir vienpusiški.
Lyčių balansas: ar moterys savivaldoje pasivijo vyrus?
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkimuose į savivaldybių tarybas iš viso varžėsi 13 732 užregistruoti kandidatai, tarp kurių vyrų buvo 54 proc., moterų – 46 proc. Siekiančiųjų mero posto pasiskirstymas pagal lytį buvo dar ryškesnis: iš 413 kandidatų daugiau kaip trys ketvirčiai (78 proc.) buvo vyrai. Įdomu tai, kad nors tarp kandidatų buvo daugiau vyrų, rinkimus organizavo dažniausiai moterys – jų rinkimų komisijose buvo 79,5 proc.
Suskaičiavus rezultatus, paaiškėjo, kad iš 60 savivaldybių merų išrinktos tik 5 moterys (8 proc.). Tai viena moterimi daugiau negu 2015 m. rinkimuose išrinktų merių. Savivaldybių tarybose moterų procentas kiek didesnis – tarp išrinktų tarybų narių jų buvo 29 proc. (424 moterys). Iki šiol tarybose dirbo 25 proc. moterų.
Nepakankamą lyčių balansą kritiškai vertinanti R. Juodelytė pabrėžia, kad proporcinga moterų ir vyrų dalis vietos ar nacionalinėje politikoje reikalinga tam, kad būtų atstovaujami visų lyčių žmonių interesai. „Moterys ir vyrai mūsų visuomenėje turi skirtingas patirtis, kartais susiduria ir su skirtingomis problemomis. Kai kažkuri lytis nėra atstovaujama – tikėtina, kad bus pražiūrimos ir tos problemos, interesai ar aspektai, su kuriais susiduria kita lytis“, – tvirtina ekspertė, vadovaujanti projektui „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“.
Jos teigimu, savivaldoje sprendimai vis dar pernelyg retai yra priimami įvertinant abiejų lyčių poreikius, įpročius ar pareigas. Ekspertė tikina, kad neturint „lyties perspektyvos“, galime nepastebėti tokių problemų kaip apsunkintas darbo ir šeimos derinimas, nes dažniau tą patiria moterys, nepagalvoti apie didesnį vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą, galbūt ir apie abiem lytims draugiškus infrastruktūros sprendimus (pvz., statant ne tik krepšinio aikšteles, naudojamas dažniausiai berniukų), skirtingų moterų ir vyrų sveikatos rodiklių gerinimą ir pan.
Amžiaus įvairovė: jauniausiajam – aštuoniolika
Kalbant apie kandidatų į savivaldybių tarybas amžių, jų amžiaus vidurkis rinkimų dieną buvo 48 metai, tačiau išrinktų tarybos narių amžiaus vidurkis buvo kiek aukštesnis – 51 metai. Lyginant su 2015 m. rinktomis tarybomis, naujųjų tarybų nariai jaunesni vidutiniškai dvejais metais už buvusiuosius.
VRK pranešime spaudai teigiama, kad tarp naujų savivaldybių tarybų narių yra ir itin jaunų asmenų. 2018 metais pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo sumažintas kandidatų į savivaldybės tarybos narius amžiaus cenzas (nuo 20 iki 18 metų). Šie rinkimai tapo pirmieji, kuriuose galėjo dalyvauti ir aštuoniolikmečiai. Jauniausias išrinktas kandidatas yra 18 metų amžiaus, vyriausias – 83 metų.
Išrinktų kandidatų į merus amžiaus vidurkis yra 51,1 metai. Jauniausias išrinktas meras yra vos virš 30 metų, vyriausias – virš 66 metų amžiaus.
R. Juodelytė tvirtina, kad amžiaus įvairovė ir apskritai didesnė skirtingų žmonių įvairovė priimant sprendimus yra svarbi tuo, kad praplečia problemų matymo kampą ir sprendimų galimybes bei paieškas. „Tokia perspektyva verčia suvokti, kad savivaldybių bendruomenės nėra vienalytės, vieno amžiaus, vien tik geros (ar blogos) sveikatos ir t. t. Todėl tuomet, kai įvairių grupių skirtingi poreikiai yra patenkinami, žmonės (kitaip tariant, vartotojai) jaučiasi, kad jais rūpinamasi, jie rūpi ir visi dėl to būname laimingesni“, – pabrėžia ekspertė.
Dėmesys rinkimų prieinamumui padidėjo, bet problemos išlieka
Šių rinkimų metu didelis dėmesys buvo skirtas rinkimų apylinkių prieinamumui žmonėms su negalia ar senyviems žmonėms. Valstybės ir nevyriausybinės organizacijos sutarė, kad 2019 m. rinkimuose ne mažiau kaip 50 procentų rinkimų apylinkių turėtų būti pritaikytos negalią turintiems ar senyvo amžiaus rinkėjams.
VRK teigimu, savivaldybės peržiūrėjo turimas patalpas ir daugumą tų, kurios neprieinamos negalią turintiems žmonėms pakeitė kitomis arba, pagal galimybes, jas pritaikė. VRK nurodo, kad rinkimų metu 1327 iš 1970 apylinkių (67,4 %) buvo pritaikytos rinkėjams su negalia.
Žmonių su negalia organizacijos sutinka, kad prieš šių metų rinkimus VRK dėmesys rinkimų prieinamumui buvo didesnis nei iki šiol. Visgi, VRK pateikiama statistika neįtikina žmonių su negalia organizacijų. „Paprastai VRK skaičiai remiasi pačių įstaigų pateiktais prieinamumo vertinimais, kurie neatitinka standartų. Kitaip tariant, vien galimybė patekti į pastatą nėra prieinamumo užtikrinimas. Turi būti pritaikyta automobilių stovėjimo aikštelė, sanitariniai mazgai, pasirūpinta bent viena platesne balsavimo kabina, pažemintu stalu ir kt. priemonėmis“, – tvirtina Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) Komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė.
LNF atstovės teigimu, kad savivaldybių ir VRK duomenys neatitinka realybės, parodė ir praėjusių metų pabaigoje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas Vilniaus miesto savivaldybėje, kurio metu buvo tikrinamos prieinamomis pažymėtos apylinkės. Rezultatas parodė, kad iš tiesų prieinamų apylinkių yra bent 10 proc. mažiau nei skelbia oficialūs duomenys.
Taip pat LNF atkreipia dėmesį, kad rinkimai turi būti prieinami visų negalių žmonėms. Aplinka turi būti pritaikyta ir regėjimo negalią turintiems žmonėms, be to, iki šiol jiems nėra sudarytų galimybių balsuoti visiškai savarankiškai (tik su lydinčiu asmeniu). Klausos negalią turintiems žmonėms būtinas didesnis procentas į gestų kalbą verčiamų debatų laidų. Taip pat būtina plėtoti informacijos apie rinkimus pateikimą lengvai suprantama kalba. VRK šiais metais išleido nedidelį leidinį pritaikyta kalba, tačiau, anot ekspertų, būtina plėsti šios informacijos apimtis ir jos sklaidą.