Kokių formų smurtas atpažįstamas gyventojų? Ar moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą? Ar kaltindamos vyrus dėl smurto jos yra linkusios „sutirštinti spalvas“? Ar vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną arba atvirkščiai? Šias ir kitas visuomenės nuostatas bei stereotipus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vertino po dvejų metų darbo trijose Lietuvos savivaldybėse.

Šį rudenį visuomenės rinkos ir tyrimų bendrovė „Vilmorus“ tarnybos užsakymu pakartotinai atliko Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. gyventojų nuomonės apklausą, kurios metu tyrė respondentų nuostatas apie smurto artimoje aplinkoje dėl lyties atpažinimą, lyčių vaidmenis, nuostatas. Rezultatai buvo lyginami su 2020 m. vykdytos tokios pačios apklausos rezultatais siekiant išsiaiškinti, ar ir kaip pasikeitė gyventojų žinios ir nuostatos.

Pagerėjo smurto atpažįstamumas

Rezultatai parodė, kad gyventojai geriausiai atpažįsta fizinį smurtą, per pusantrų metų didėjo  ekonominio, psichologinio ir seksualinio smurto atpažinimas: situaciją „vyras draudžia žmonai eiti į darbą , teigdamas, kad jis pinigų uždirba pakankamai, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus“ smurtu laikė 63 proc. (2020 m. sausį taip pat pasisakė 50 proc. apklaustųjų), o situaciją „draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan.“ smurtu laikė 90 proc. apklaustųjų (2020 m. sausį – 77 proc.). Absoliuti dauguma – 97 proc. – apklaustųjų situacija, kai „vyras priverčia žmoną mylėtis prieš jos valią“, įvertino kaip smurtą. Tai daugiau, negu 2020 m. tyrimo metu (91 proc.). Taip pat padaugėjo manančių, kad vyro kontroliuojantis elgesys, toks kaip žmonos mobiliojo telefono skambučių ir socialinių tinklų žinučių tikrinimas, vertintinas kaip smurtas – nuo 63 proc. iki 75 proc. Šią situaciją prie smurto dažniau priskyrė moterys (85 proc., vyrai – 64 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (83 proc.).

Nuostata „pati kalta“ labai paplitusi

Nepaisant padidėjusio smurto atpažįstamumo, pastebimas padidėjęs regionų gyventojų polinkis normalizuoti smurtinį elgesį bei kaltinti smurtą patyrusias moteris. Kas antras apklausoje dalyvavęs regionų gyventojas (50 proc.) sutinka, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan. – yra tik nekaltas dėmesio rodymas. 2020 m. šiam teiginiui pritarė tik vienas iš trijų respondentų (32 proc.).

Rezultatai parodė, kad daugiau žmonių sutinka su teiginiais, kaltinančiais moteris dėl jų patiriamo smurto. Pavyzdžiui, padaugėjo manančių, kad „moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“ (nuo 54 proc. iki 65 proc.), „kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“ (nuo 54 proc. iki 64 proc.), „vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi“ (nuo 34 proc. iki 46 proc.). Dažniau su šiais teiginiais sutinka vyrai, pagyvenę asmenys, kaimo gyventojai. Vienintelis teigiamas pokytis – sumažėjo manančių, kad dalis moterų mėgsta, kai prieš jas smurtaujama (nuo 31 proc. iki 21 proc.).

Pasak dvejus metus vykdyto projekto ekspertų, reikėtų gilesnės analizės, kodėl padidėjo kaltinimas. Pažymėtina, kad smurto formoms atpažinti buvo skiriamas dėmesys ilgą laiką, o aukų kaltinimui ar bendrai lyčių nuostatoms, pateisinančioms smurtą, dėmesys skirtas atskiromis ir mažesnėmis iniciatyvomis. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad reakcija gali būti ir automatinė – nenoras asocijuotis su silpnesne, nukentėjusia puse. „Nors šie skaičiai gąsdina, jie taip pat rodo, kaip svarbu kuo daugiau kalbėti apie smurto dėl lyties artimoje aplinkoje reiškinį bei tinkamai jį paaiškinti: kodėl šį smurtą patiria dažniau moterys nei vyrai, kaip veikia galios dinamika porose, kokiomis formomis ir pavidalais smurtas reiškiasi ir pan. O tuo pačiu judėti link supratimo, jog kai kurios lyčių nuostatos kenkia tiek moterims, tiek vyrams. Nes tomis pačiomis nuostatomis, kuriomis teisinamas smurtas prieš moteris, pateisinamas ir ne tiek svarbiu laikomas smurtas prieš vyrus, deja dažniausiai irgi nukenčiant nuo kitų vyrų“,  – įsitikinusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Pasak jos, galima pasidžiaugti ir tuo, kad nepaisant kaltinančių nuostatų, dauguma gyventojų linkę pritarti, kad smurtą patiriančioms moterims reikalinga pagalba, net jei ji ir grįžta pas smurtautoją (tam pritarė 69 proc. apklaustųjų), o net 95 proc. apklaustųjų mano, kad reikia palaikyti moteris norinčias nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru. Tokie atsakymai dominuoja visose socialinėse demografinėse grupėse.

Stereotipai apie lyčių vaidmenis vis dar gajūs

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad lyčių stereotipai yra vis dar paplitę tarp Lietuvos gyventojų. Kai kuriais klausimais netgi matyti padidėjęs stereotipų palaikymas arba smurto pateisinimas. Pavyzdžiui, manančių, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę padaugėjo nuo 29 proc. iki 39 proc., o sutinkančių su teiginiu „normalu, jei vyrai tarpusavyje susimuša“ padaugėjo nuo 18 proc. iki 39 proc. Normalu, kad moterys tarpusavyje susimuša padaugėjo nuo 5 proc. iki 16 proc. Vertinant apklausos atsakymus matyti, kad lyčių stereotipų požiūriu vyro vaidmuo išlieka svarbesnis nei moters. Pavyzdžiui, daugiau yra tų, kurie sutinka su teiginiu, kad „vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę“ (39 proc.), negu manančių, kad „moteris turi uždirbti daugiau už savo vyrą ar parnerį“ (13 proc.).

Informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje gausa nebūtinai lemia teigiamus nuostatų pokyčius

Regionų gyventojai teigė, kad per pastaruosius metus padaugėjo informacijos apie smurtą dėl lyties artimoje aplinkoje. Vis dėlto, dažniausiai tokia informacija pastebėta televizijoje, socialiniuose tinkluose ir didžiuosiuose naujienų portaluose. Vietinė žiniasklaida ir lauko reklamos plakatai minėti rečiau (44 proc. ir 24 proc. atitinkamai), o būtent šiuos kanalus pasitelkdama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šį pavasarį organizavo kampaniją „Ką mano miestiečiai?“. Tai rodo, kad informacijos sklaida svarbu, bet ne mažiau svarbu vystyti tiesioginio darbo, pagalbos mechanizmus ir ankstyvąją smurto prevenciją.

„Šių metų pavasarį visuomenėje buvo gausu neigiamos informacijos diskusijų dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo kontekste. Girdėjome daug garsių, bet mažai pagrįstų, argumentų apie tai, kad neva „genderizmo idealogija“ nušluos tradicines šeimas ir visuomenė dėl to patirs tik neigiamas pasekmes. Tokio pobūdžio informacija neabejotinai neša daugiau žalos nei naudos bei galėjo turėti įtakos ir gyventojų nuostatoms“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Jos nuomone, labai svarbu, kokia informacija ir kaip pateikiama žmonėms. „Pavyzdžiui, panašios apklausos, vykdytos 2020 m. ir 2021 m. mokyklose, kurioje buvo vertinamos nuostatos apie lyčių stereotipus ir lyčių vaidmenis, bei smurto atpažįstamumą, rezultatai parodė, kad nuosekliai vykdomos veiklos mokyklų bendruomenėse, darbas su pedagogais bei moksleiviais atneša teigiamų rezultatų. Tad aš kelčiau klausimą, kaip užuot gąsdinus visuomenę, ją tinkamai informuoti ir sutelkti pozityviems ir tvariems pokyčiams. Kol stovime vietoje arba užsiimame vien gąsdinimais – situacija nepasikeis, o moterys, vaikai ir toliau kentės už uždarų durų, vyrai, užslopinę savo jausmus, taip pat susidurs su psichikos sveikatos sunkumais“.

Apie tarnybos vykdytą projektą

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais Lygių galimybių plėtros centru, Lietuvos žmogaus teisių centru ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. įgyvendino 27 mėnesių trukmės projektą „BRIDGE“, kurio metu stiprino vietos bendruomenių atsaką į smurtą lyties pagrindu artimoje aplinkoje. Įgyvendinant projektą buvo sukurtas koordinuoto atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmas, dirbta su mokyklų bendruomenėmis, didintas gyventojų sąmoningumas atpažįstant ir reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje.

Projekto rezultatai bus pristatyti virtualioje konferencijoje „BRIDGE: vietos bendruomenių kova su smurtu dėl lyties”.

Apie atliktas apklausas

Tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2021 m. spalio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 613 respondentų. Tarp apklausos dalyvių vyrų buvo 47 proc., moterų – 53 proc. Apklausoje dalyvavo tikslinių savivaldybių gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tikslinės savivaldybės: Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Atrankos metodas: kvotinė atranka, taikant lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos kvotas. Tyrimo paklaida siekia 4 proc.

Su 2020 m. atliktos apklausos rezultatais galite susipažinti čia.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.