2026 gegužės 28 d.
Ekspertai sutaria – būsto nuomos rinka Lietuvoje reguliuojama nepakankamai ir tai labiausiai paveikia pažeidžiamas visuomenės grupes: žmones su negalia, šeimas su vaikais, vienišus tėvus, iš kitų šalių atvykusius žmones. Kitų šalių patirtys rodo, kad būdų spręsti problemą yra, ir ne visi jie reikalauja didelių investicijų.
Būstas – ne tik daiktas, bet ir žmogaus teisė
Pasak Vilniaus universiteto sociologo dr. Tado Šarūno, Lietuvoje būstas suvokiamas labai siaurai, kaip prekė, daiktas ir nuomos rinkoje yra ryškus galios disbalansas pardavėjų ar nuomotojų naudai:
„Tarsi nuomojamas ne būstas, kur žmonės kuriasi namus, saugumą, o tiesiog koks paprastas daiktas: garantijų yra lygiai tiek, kiek paminėta pasirašytoje sutartyje, o ją pažeidus galima nebent kreiptis į teismą“, – pastebi T. Šarūnas.
Tadas Šarūnas.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pastebi, kad ir pats nuomos sutarties pasirašymas nėra garantuotas ar savaime suprantamas – čia klesti šešėlis, kuris labiausiai paveikia socialiai pažeidžiamus žmones:
„Būsto nuomos šešėlis nėra tik ekonominė problema. Trūkstant socialinio būsto, priklausomai nuo savivaldybės, žmonės Lietuvoje jo laukia bent kelerius metus. Tai tikrai ilgas laikas. Kita alternatyva turėti stogą virš galvos, kai esi socialiai pažeidžiamas ir negali jo įsigyti ar apmokėti nuomos, – būsto nuomos kompensacija, jei tik pavyksta rasti nuomotoją, nediskriminuojantį potencialių gyventojų dėl socialinės padėties, negalios ar kitų pagrindų. Radę būstą, dėl jau minėto šešėlio dalis žmonių nuomos kompensacijų negali gauti, nes šeimininkai nesutinka sudaryti oficialios nuomos sutarties.“
Aistė Adomavičienė. Bertos Tilmantaitės nuotr.
Šešėlis, anot A. Adomavičienės, taip pat neleidžia įvertinti būsto nuomos paplitimo:
„Nežinome, kiek žmonių nuomojasi būstus, kokią dalį sudaro šešėlinė nuoma, iš esmės turime tik kelis konkrečius skaičius: Registrų centras skelbia, kad turime apie 20 tūkst. oficialiai registruotų sutarčių, socialinį būstą nuomojasi apie 12 tūkst. asmenų (šeimų) ir dar apie 10 tūkst. asmenų (šeimų) laukia tokio būsto.“
Reguliuoti reikia protingai
Pasak T. Šarūno, būsto nuomos rinkai reguliuoti reikalingos ne tik brangios priemonės, pradėti reikia nuo investicijų nereikalaujančių būdų:
„Būtinas ir sąlyginai pigus pirmasis žingsnis – teisėkūra, paprastai tariant – būsto įstatymas, nustatantis aiškias taisykles, kaip turėtų veikti rinka, numatantis aiškius saugiklius tiek nuomotojams, tiek ir nuomininkams, ir sprendimo būdus, kai tarp šalių kyla konfliktas. Pavyzdžiui, Vokietijoje įstatymiškai nustatyta, kad negalima kelti nuomos kainos viduryje sutarties, Prancūzijoje, Belgijoje nuomotojas negali nutraukti sutarties su nuomininku (net ir nemokiu) šaltuoju metų laiku. Tai puikios praktikos, galime jas imti ir perkelti į įstatymą.“
A. Adomavičienė pastebi, kad svarbu būsto nuomos taisykles kurti sistemiškai, ne sprendžiant atskirų grupių klausimus, bet nematant konteksto:
„Netinkamo reguliavimo pavyzdys galėtų būti vadinamoji apsauga šeimoms su vaikais, neleidžiant jų iškraustyti tiesiog į gatvę. Numatant sudėtingesnes šeimų, kuriose auga vaikai, iškraustymo iš nuomojamo būsto sąlygas, šeimas siekta apsaugoti, bet realybėje tai suveikė kaip raudona vėliavėlė nuomotojams. Žinodami, kad kilus bėdų dėl mokumo ar kitų priežasčių nuomos santykius teks aiškintis teisme, nuomotojai nenori įsileisti šeimų su vaikais.“
Savivaldybės turi dalyvauti būsto nuomos politikoje
Kitas žingsnis, pasak T. Šarūno, nors ir brangus, bet, kartu su jau minėtais teisėkūros pakeitimais, itin veiksmingas:
„Mums reikia didesnio socialinio būsto fondo. Tai brangu, bet jis iš esmės pakeičia rinkos taisykles. Turėdama pakankamai nuomojamų būstų, savivaldybė gali formuoti nuomos taisykles ir tam tikrą standartą, kartu yra pajėgi iš tiesų užtikrinti savo gyventojų būsto poreikį. Kai pagrindiniu ar bent stambiu nuomotoju tampa savivaldybė, savaime išnyksta rizikos dėl netikėto sutarties nutraukimo, kainos kėlimo vidury sutarties ir panašių nemalonumų, su kuriais nereguliuojamoje būsto nuomos rinkoje kasdien susiduria daugybė žmonių.“
Pasak A. Adomavičienės, pavyzdžiui, Norvegijoje į piliečių ir leidimą gyventi šalyje turinčiųjų apgyvendinimą žvelgiama atsakingai:
„Galioja taisyklė, kad savivaldybė turi užtikrinti gyventojų būsto poreikį. Jei tuo metu negali pasiūlyti žmogui socialinio būsto, apgyvendina viešbutyje tol, kol atsiranda laisvas ilgalaikio apgyvendinimo variantas.“
Toks pasaulyje įprastas ir priimtinas variantas kaip socialinis arba municipalinis būstas, anot sociologo T. Šarūno, Lietuvoje vis dar yra nepritekliaus ir sudėtingos finansinės padėties sinonimas:
„Pavyzdžiui, Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje gyventi socialiniame būste yra įprasta ir priimtina nepriklausomai nuo žmogaus socialinio statuso, tai niekaip nesiejama su finansinėmis galimybėmis: nėra nieko keisto tam tikru gyvenimo etapu nenorėti privačios nuosavybės, nebūti tikram dėl savo planų, neprisirišti prie konkrečios vietos ir neįsipareigoti ilgam kredito mokėjimui. Deja, Lietuvoje tokiems atvejams turime tik vieną pasiūlymą – laisvą ir nereguliuojamą būsto nuomos rinką be jokių garantijų.“
Susidūrus su diskriminacija
Lygių galimybių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Įgyvendinti lygias galimybes prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Jei manote, kad buvote diskriminuojama(s), kreipkitės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Su tarnybos ekspertais galite konsultuotis telefonu, užpildant elektroninę formą arba elektroniniu paštu. Daugiau informacijos apie konsultacijas rasite tarnybos interneto svetainėje. Taip pat galite patekti skundą lygių galimybių kontrolierei. Nurodykite aplinkybes, pagrindą, dėl ko buvote ar jautėtės diskriminuojama(s), jei turite, pateikite įrodymus. Pavyzdžiui, susirašinėjimus elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis priemonėmis.
Daugiau informacijos:
Olga Važnevičienė
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja
Tel. +370 5 205 0642
El. p. olga.vazneviciene@lygybe.lt