Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkai Gediminas Andriukaitis ir Birutė Sabatauskaitė atliko Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisinio reglamentavimo ir veiklos tyrimą, kuriame taip pat pateikė rekomendacijos Tarnybos vystymuisi, plėtrai ir teisinės bazės tobulinimui.

Tokia išsami nacionalinės lygybės institucijos analizė per daugiau kaip aštuoniolika metų nuo institucijos įkūrimo 1999 m. buvo atlikta pirmą kartą.

Tyrimo tikslas – pažvelgti į pastarąjį Tarnybos veiklos dešimtmetį, į Tarnybai keltus uždavinius ir nuveiktus darbus bei pabandyti atsakyti į klausimą, koks turėtų ir galėtų būti Lietuvos nacionalinės lygybės institucijos tolesnis vaidmuo. Tyrimo autoriai pabandė suprasti, kaip Tarnybos veiklą Lietuvoje mato sprendimų priėmėjai, socialiniai partneriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kokius lūkesčius turi šiandien ir kokius reikalavimus kelia ateičiai.

Tyrimo metu buvo apklausti 30 respondentų, atstovaujančių skirtingoms organizacijoms, institucijoms ir mokslo įstaigoms.  

Tyrimo autoriai pateikia tokius apibendrinimus ir rekomendacijas:

• Egzistuoja atotrūkis tarp institucijos de jure and de facto De jure institucija nuo įkūrimo buvo kvaziteisminė lygybės institucija (Ombudsmeninio tipo); de facto – veikė ir kaip lygybės sklaidos lygybės institucija.
• Kontrolieriaus paskyrimo procedūra nėra iki galo skaidri bei neįtraukia platesnės visuomenės. Egzistuojantis skyrimo procedūros reguliavimas turėtų būti tikslinamas (visuomenės įtraukimas, procedūros išsidėstymas laike, viešas konkursas).
• Rekomenduojama nustatyti ribotą kontrolieriaus kadencijų skaičių (ši rekomendacija nuo 2017 m. yra įgyvendinta)
• Rekomenduojama papildyti kontrolieriui keliamus reikalavimus patirties turėjimu lygybės, žmogaus teisių, nediskriminavimo srityje. 33 % tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad lygių galimybių kontrolierius galėtų būti ne tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo.
• Siekiant užtikrinti Tarnybos finansinį nepriklausomumą, būtina suderinti nepriklausomumą užtikrinantį finansavimo mechanizmą. Šiuo metu dalis Tarnybos funkcijų yra finansuojamos netiesiogiai įvairių programų ir projektų lėšomis. Tai mažina galimybes veikti kryptingai, planuoti veiklas strategiškai. Rekomenduojama kiekvienų metų institucijos biudžete numatyti lėšų atskiroms funkcijoms įgyvendinti bei suteikti galimybę finansavimą planuoti atsižvelgiant į strateginius tikslus.
• Strateginis planavimas yra gyvybiškai svarbus tokio tipo institucijoms, kokia yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Strateginio plano buvimas ir jo įgyvendinimo stebėsena gali padėti institucijai dirbti taip, kad būtų teikiamas prioritetas poveikiui (angl. prioritising for impact), daryti realų poveikį tiek individualiu, tiek kolektyviu lygmeniu. Institucijos struktūra ilgą laiką neatspindėjo de facto mandato, egzistavo strateginio požiūrio trūkumas (2005 – 2015). Nuo 2015 m. vasaros strateginis planavimas yra nuosekliai vykdomas. 2016 m. atsižvelgiant į institucijos vykdomas veiklas buvo patvirtinta nauja Tarnybos struktūra, įsteigti Teisės, Lygių galimybių integravimo ir Veiklos administravimo skyriai. Ateityje planuojama įsteigti ir Komunikacijos skyrių.
• Rekomenduojama peržiūrėti, išplėsti ir papildyti Lygių galimybių įstatyme numatytų diskriminacijos pagrindų sąrašą. Pagrindų sąrašas galėtų būti atviras ir neribotas. Siūlytina svarstyti lytinės tapatybės, šeiminės padėties, senyvo amžiaus, sveikatos, socialinės kilmės, pilietybės, išvaizdos pagrindų įtraukimą į įstatymą.
• Respondentų nuomone, didžiausią poveikį lygių galimybių užtikrinimui turi Tarnybos atliekama skundų tyrimo veikla (taip teigė 17 iš 30 respondentų). Pasak jų, pati galimybė kreiptis ginant savo teises nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims gali suteikti saugumo jausmą, o skundų tyrimas gali turėti prevencinį poveikį. Įstatymai įpareigoja tirti diskriminacijos atvejus ir suteikia teisę priimti įpareigojančius sprendimus, tačiau nesuteikia galimybių skirti individualiai pritaikytas efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Todėl rekomenduojama peržiūrėti įstatyminį reguliavimą, numatantį sankcijas ir jų įgyvendinimo priežiūros mechanizmą, detalizuoti pagalbos teikimo diskriminaciją patyrusiems asmenims funkciją ir stiprinti diskriminacijos atvejų viešinimą (prevencija).
• Respondentų nuomone, kontrolieriaus rekomendacijos svarbios tik tada, jei yra efektyvus rekomendacijų įgyvendinimo priežiūros mechanizmas, kurio pastaraisiais metais Tarnybos veikloje stigo. Nors kontrolieriaus sprendimų vykdymo kontrolė Tarnyboje yra vykdoma, planuojama, kad sprendimų vykdymo kontrolės stebėsena bus prieinama visuomenei jau 2017 m.
• Tarnybos rekomendacijos, išplaukiančios iš skundų tyrimo veiklos, galėtų tapti labai svarbiu įrankiu, jei pačios rekomendacijos: 1) padėtų išspręsti individualų ginčą; 2) turėtų šviečiamąjį ir prevencinį poveikį platesnei visuomenei; 3) būtų maksimaliai individualizuotos ir kūrybiškos, įvertinančios tiek aukos poreikius, tiek ir pažeidėjo situaciją.
• Rekomenduojama įstatymuose įtvirtinti galimybes kreiptis į teismą ar skirti sankcijas vengiantiems jas įgyvendinti.
• Įstatymuose būtina priskirti visuomenės švietimą ir diskriminacijos prevencinę veiklą Tarnybos kompetencijai (tai buvo įtraukta nuo 2017 m. sausio 1 d.). Rekomenduojama įtraukti visuomenės švietimo veiklą į strateginius veiklos planus bei kasmet numatyti būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, skiriant atitinkamą vietą Tarnybos personalo struktūroje.
• 2010 m. Vyriausybės nutarimu Tarnybai buvo paskirta „kontroliuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą“. Dėl šios funkcijos nebuvo tartasi su neįgaliųjų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, neskirti papildomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir neatlikti jokie įstatyminiai pakeitimai. 2016 m. Tarnyboje suformuota darbo grupė, kuriai pavesta pateikti siūlymus ir parengti teisės aktų projektus dėl lygių galimybių kontrolieriaus funkcijų įgyvendinant Konvencijos jos Fakultatyvaus protokolo koordinavimo ir stebėsenos mechanizmą. 
• Tarnyba nuo pat įkūrimo pradžios aktyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, nevyriausybinės organizacijomis, akademine bendruomene. Rekomenduojama apsvarstyti galimybę formaliai įtvirtinti bendradarbiavimo svarbą ir tam tikras bendradarbiavimo formas.

Daugelis esminių aspektų, analizuotų tyrime, sutapo su Tarnybos pastaraisiais metais vykdytais pokyčiais ir iniciatyvomis, siekiant, kad institucija dirbtų efektyviau. 2016 m. lapkričio 8 d. Seimas priėmė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotus lygių galimybių įstatymų pakeitimus, kurie nustato aukščiausius lygių galimybių kontrolieriui skiriamus nepriklausomumo ir nešališkumo standartus bei praplečia tarnybos veiklos ribas. Esminiai įstatymų pokyčiai:

• Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas užimantis asmuo privalo turėti universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą (anksčiau numatytas 5 metų stažas), gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės, prieš prisiekdamas turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose iki kadencijos pabaigos bei negali dalyvauti politinių partijų veikloje.
• Be iki šiol vykdytos veiklos (tyrimų dėl galimos diskriminacijos atlikimo bei išvadų ir rekomendacijų teikimo bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais), lygių galimybių kontrolierius vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.
• Patikslinta skundų dėl galimos diskriminacijos teikimo tvarka: skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo, kontrolierius sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (anksčiau buvo 15), tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skundas turi būti perduotas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešama pareiškėjui;
• Patikslinta tyrimų dėl galimos diskriminacijos vykdymo tvarka: skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo jo skundo gavimo dienos, dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, būtinumo atlikti papildomą tyrimą (gauti dokumentus, paaiškinimus, apklausti suinteresuotus asmenis ir kt.), skundo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas vienam mėnesiui.

Balandžio 18 d. buvo surengta diskusija su nevyriausybinių organizacijų atstovais, dirbančiais žmogaus teisių srityje. Renginyje pristatyti aktualūs lygių galimybių įstatymų pakeitimai ir Lietuvos žmogaus teisių centro atliktas tyrimas.

Diskusijos metu kalbėta apie Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribas ir veiklą – dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas. Dalyviai trijose darbo grupėse aptarė Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją ir mandatą, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkciją „vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą“ ir bendradarbiavimą su NVO. Taip pat aptarė tyrimo ekspertų padarytas išvadas ir rekomendacijas. Pateiktos įžvalgos ir komentarai bus itin svarbūs ateityje svarstant lygių galimybių įstatymų pakeitimus bei didinat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos efektyvumą.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi, kad ne vienerius metus besitęsiantis bendradarbiavimas su nevyriausybinių organizacijų atstovais stiprina bendrą darbą žmogaus teisių srityje, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo būtų gerbiamas nepaisant savo lyties, amžiaus, religijos, tautybės, negalios ir kitų asmens tapatybės aspektų. Kontrolierė tikisi, kad ateityje šis bendradarbiavimas tik augs ir stiprės.  

Tyrimas „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kaip nacionalinė lygybės institucija: teisinis reglamentavimas ir veikla“ atliktas įgyvendinant projektą Teisinės bazės tobulinimas ir kompetencijos didinimas veiksmingam lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui, skirtą tobulinti lygių galimybių teisinį reguliavimą ir stiprinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą bei poveikį visuomenėje.