2016 rugpjūčio 12 d.
Statistikos departamentas išleido kasmetinį leidinį „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2015“, kuriame pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos gyventojus pagal lytį.
2016 m. pradžioje moterų buvo 229,4 tūkst. daugiau negu vyrų (1 559 tūkst. moterų ir 1 329,6 tūkst. vyrų). Moterys sudarė 54 proc. visų nuolatinių gyventojų ir 1 tūkst. vyrų teko 1 172 moterys. Pasak statistinių duomenų, moterys gyvena vidutiniškai 10,5 metų ilgiau nei vyrai.
2015 m. emigravo 24,3 tūkst. (55 proc.) vyrų ir 20,2 tūkst. (45 proc.) moterų. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas – 27–34 metų amžiaus, atitinkamai moterys sudarė 29 ir 23 proc.
Švietimas ir mokslas
Moterys sudaro didesnę dalį gyventojų (60,69 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą.
2015–2016 mokslo metų pradžioje tarp besimokančiųjų profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 42 proc., vyrai – 58 proc., o aukštosiose mokyklose moterys sudarė 57 proc., vyrai – 43 proc. Aukštosiose mokyklose didžiausia dalis moterų studijuoja farmaciją (81 proc.), odontologiją ir veterinariją (po 76 proc.), mediciną (69 proc.), pedagogiką (65 proc.). Vyrai dažniausiai renkasi inžineriją ir informatiką (po 89 proc.), statybos inžineriją (87 proc.) ir transporto paslaugas (83 proc.).
Dauguma (87 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų – moterys. Profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 69 proc. dėstytojų, kolegijose – 68 proc., universitetuose – 52 proc. 2015 m. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) statistinio tyrimo duomenimis, moterų, dalyvaujančių MTEP veikloje (valdžios ir aukštojo mokslo sektoriuose) ir turinčių mokslo laipsnį, buvo 3,8 tūkst. (50 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį), vyrų – 3,8 tūkst. (50 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį).
Technologijos ir fiziniuose moksluose dalyvavo daugiau vyrų, turinčių mokslo laipsnį, – atitinkamai 69 ir 66 proc. Daugiausia moterų, turinčių mokslo laipsnį, dalyvavo socialiniuose ir humanitariniuose moksluose – atitinkamai 62 ir 61 proc., ir kituose biomedicinos (gamtos) moksluose – 55 proc.
Vaikų priežiūra
2015 m. motinystės ar tėvystės atostogose iki vaikui sukaks 1 metai buvo 19 tūkst. asmenų, nuo 1 vaiko metų iki vaikui sukaks 2 metai – 18,9 tūkst. asmenų. 2015 m. vaiko priežiūros atostogų (iki vaikui sukaks 1 mėn.) buvo išėję 14,9 tūkst. vyrų, arba maždaug trečdalis tais metais vaikų susilaukusių tėvų.
2015 m. pabaigoje buvo 721 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurias lankė 115,6 tūkst. vaikų. 1 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų mieste vidutiniškai teko 816 vietų, kaime – 341 vieta. Didėja nevalstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų, jų buvo – 115, kurias lankė beveik 6 tūkst. vaikų.
2015 m. tėvų globos neteko 1,8 tūkst. vaikų. Buvo įvaikintas 161 vaikas, iš jų Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 61 proc., užsieniečiai – 39 proc. 2015
Užimtumas
2015 m. gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 15–64 metų amžiaus moterų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 72,5 proc., vyrų – 75,8 proc., moterų užimtumo lygis sudarė 66,5 proc., vyrų – 68 proc. Ne visą darbo laiką dirbo 10,5 proc. visų dirbančių moterų ir 6,1 proc. vyrų. Moterų nedarbo lygis sudarė 8,2 proc., vyrų – 10,1 proc.
Moteriškiausia ekonominės veiklos sritimi išliko žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, kur moterys sudarė 85,2 proc. visų darbuotojų, taip pat švietimas – 78,6 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla – 76,7 proc. Vyriškiausios ekonominės veiklos sritys buvo statyba (88,9 proc.) bei transportas ir saugojimas (74,4 proc.).
16 proc. įmonių vadovių moterų dirbo mažmeninėje prekyboje, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, 14 proc. – narystės organizacijų veikloje, 9 proc. – švietime, 6 proc. – didmeninėje prekyboje, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais.
Atlyginimų atotrūkis
Darbo apmokėjimo statistikos duomenimis, 2015 m. moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 84,5 procentus vyrų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiame sektoriuje buvo didesnis negu valstybės sektoriuje ir sudarė 17,3 proc., valstybės sektoriuje – 16,3 proc.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinėje ir draudimo (38,5 proc.) ir informacijos ir ryšių (29,5 proc.) veiklose. Statistinio ūkio subjektų registro duomenimis, 2015 m. įmonių vadovių moterų buvo 29,5 tūkst. arba 30 proc. visų veikiančių ūkio subjektų vadovų. 64 proc. vadovių moterų sudarė stacionarinės globos veikloje, 62 proc. – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, 60 proc. – švietimo veikloje, mažiausiai 9 proc. – statybos veikloje.
Sveikata ir socialinė gerovė
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenimis, 46 proc. moterų ir daugiau nei pusė (56 proc.) vyrų nurodė, kad jų sveikata yra labai gera arba gera. Trečdalis ir moterų (38 proc.), ir vyrų (34 proc.) teigė, kad jų sveikata yra vidutiniška, kas šešta (16 proc.) moteris ir kas dešimtas vyras – kad bloga arba labai bloga. Vyresnio amžiaus gyventojai savo sveikatą vertino kur kas prasčiau nei jaunesni. 42 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių moterų ir 28 proc. to paties amžiaus vyrų savo sveikatą vertino blogai arba labai blogai.
2015 m. dėl alkoholinės psichozės, lėtinio alkoholizmo ir priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo pirmą kartą kreipėsi 0,5 tūkst. moterų ir 1,5 tūkst. vyrų.
Vyrai aktyvia tuberkulioze suserga 2 kartus dažniau nei moterys. 100 tūkst. moterų teko 24 nauji susirgimai, vyrų – 63. 2015 m. vyrų mirtingumas buvo beveik 2 kartus didesnis nei moterų.
Mirusių moterų skaičius tenkantis 100 tūkst. moterų nuo išorinių mirties priežasčių – 51,4, vyrų – 179,5, iš jų savižudžiai sudarė – atitinkamai 10,8 ir 54,3. Nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 62 moterys ir 191 vyras. Moterys gyvena 10,5 metų ilgiau negu vyrai.
2015 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,6 metų, vyrų – 69,1 metų. 2014 m. moterų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 61,7 metų, vyrų – 57,6 metų.
2015 m. pirmą kartą neįgaliaisiais pripažinta 5,4 tūkst. darbingo amžiaus moterų ir 6,8 tūkst. šio amžiaus vyrų. Moterų vidutinės valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydis buvo beveik penktadaliu mažesnis negu vyrų. Dirbančių senatvės pensijos gavėjų vyrų dalis (13 proc.) buvo didesnė nei moterų (10 proc.). Trys iš penkių globos įstaigų vyresnio amžiaus gyventojų buvo moterys, beveik trys ketvirtadaliai – 70 metų amžiaus ir vyresnių asmenų. Globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia gyveno daugiau vyrų nei moterų (3,4 tūkst. vyrų ir 2,8 tūkst. moterų).
Gyvenimo lygis
Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, 2015 m. moterų skurdo rizikos lygis buvo 22,5 proc., vyrų – 21,8 proc. Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde 18–24 metų amžiaus vyrai ir 65 metų ir vyresnės moterys. Skurdo rizikos lygio iki ir po socialinių išmokų skirtumas rodo, kokią įtaką mažinant skurdo riziką turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), moterų skurdo rizikos lygis padidėtų iki 28,4 proc., vyrų – iki 28,7 proc. Socialinės išmokos didžiausios įtakos turėjo 50–64 metų amžiaus moterų ir vyrų skurdo rizikos lygiui.
Moterys labiau susiduria su materialiniais nepritekliais nei vyrai. Su materialiniu nepritekliumi 2014 m. susidūrė 29,9 proc. moterų ir 26,5 proc. vyrų, o su dideliu materialiniu nepritekliumi – 14,3 proc. moterų ir 12,8 proc. vyrų. Vyresnio amžiaus gyventojai labiau susiduria su materialiniais nepritekliais nei jaunesni. Du penktadaliai (41,1 proc.) 65 metų amžiaus ir vyresnių moterų ir trečdalis (34,1 proc.) to paties amžiaus vyrų susiduria su materialiniu nepritekliumi, su dideliu materialiniu nepritekliumi – atitinkamai 18,9 ir 15,8 proc.
Smurtas ir nusikalstamumas
2015 m. užregistruota 5,2 tūkst. moterų ir 319 vyrų nukentėję nuo nusikalstamų veikų šeimoje nuo sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės). Patyrus lytinę prievartą užregistruota 201 moteris ir 25 vyrai, 9 moterys ir 336 vyrai patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus. Iš 26,8 tūkst. Įtariamųjų (kaltinamųjų) padarius nusikalstamas veikas maždaug kas dešimta (11 proc.) buvo moteris. 1 tūkst. moterų teko maždaug 2 įtariamosios (kaltinamosios) moterys, 1 tūkst. vyrų – 18 įtariamųjų (kaltinamųjų) vyrų.
2015 m. teismai nuteisė 1,7 tūkst. moterų. Vyrų nuteista 9,3 karto daugiau. Metų pabaigoje įkalinimo įstaigose kalėjo 267 (4 proc.) nuteistos moterys ir 6 376 vyrai (96 proc.). Daugiau nei pusė (59 proc.) bausmę atliekančių moterų ir beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) tokių vyrų įkalinimo įstaigose dar nebuvo sulaukę 40 metų amžiaus.
Valdžia ir sprendimų priėmimas
2012 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 33 moterys ir 108 vyrai. Moterys sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos Respublikos Seimo narių. 3 moterys yra Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkės. Daugiausia Seimo narių moterų (po lygiai su vyrais) yra Žmogaus teisių ir Sveikatos reikalų komitetuose. Tuo tarpu Užsienio reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose dirba tik vyrai Seimo nariai.
2014 m. į Europos Parlamentą išrinkta viena moteris ir 10 vyrų.
Šešioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2016 m. liepos 1 d. buvo 4 (29 proc.) moterys ministrės, iš 45 viceministrų – 10 (22 proc.) moterų, iš 14 ministerijų kanclerių – 5 (36 proc.) moterys. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ministrės, viceministrės ir ministrų patarėjos sudaro apie 30 proc. visų ministrų, viceministrų, ministrų patarėjų.
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2015 m. moterys sudarė 40 proc. visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų). 2016 m. pradžioje moterys sudarė 26 proc. diplomatinių atstovybių vadovų. 2015 m. į Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybas išrinktos 363 moterys (25 proc.) ir 1 110 vyrų (75 proc.).