2016 spalio 10 d.
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbus informaciją apie nemokamą 11 metų mergaičių skiepijimą nuo žmogaus papilomos viruso (toliau – ŽPV), Tarnyba rugpjūčio mėnesį gavo 4 pareiškėjų skundus: 2 skundai gauti dėl galimos berniukų diskriminacijos, kadangi vyrai taip pat susiduria su rizika užsikrėsti ŽPV, būti viruso nešiotojais ir skleidėjais, virusas sukelia riziką susirgti tam tikromis vėžio formomis; kiti 2 skundai pateikti dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, kadangi skiepyti žadama tik tas 11 metų amžiaus mergaites, kurioms 11 metų suėjo ne anksčiau kaip 2016 m. rugsėjo 1 d.
Tyrimų dėl galimos diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindais metu buvo aiškinamasi, ar Valstybinės ligonių kasos paskelbta informacija nepažeidžia lygių galimybių įstatymų, kuriuose valstybės institucijoms yra numatyta pareiga teikiant viešąsias paslaugas užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės, nepaisant lyties ir amžiaus.
Tyrimas dėl galimos berniukų diskriminacijos
Tyrimo metu kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl informacijos pateikimo, kuo remiantis nutarta kompensuoti skiepus nuo ŽPV tik mergaitėms. Atsakyme buvo minima, kad sprendimas nuo ŽPV skiepyti tik mergaites priimtas atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos oficialias rekomendacijas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas bei Lietuvoje atliktus ŽPV paplitimo ir lytinės elgsenos tyrimus, vakcinų charakteristikas, jų didžiausią efektyvumą, skiepijant tikslinę populiaciją iki lytinio gyvenimo pradžios.
Tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kurie parodė, kad:
– ŽPV infekcija yra viena dažniausiai lytiškai plintančių infekcijų;
– ŽPV infekcija gali sukelti įvairių lokalizacijų vėžį moterims ir vyrams, tačiau rizika yra skirtinga. Apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų lemia ŽPV infekcija. Tuo tarpu kitų lokalizacijų vėžio ir sukeliamų karpų problemos tikimybė moterų ir vyrų sveikatai nėra didelė;
– Lietuvoje 2014 m. dėl gimdos kaklelio vėžio buvo gydytos 132 moterys, 2015 – 130 moterų; dėl varpos vėžio 2014 m. buvo gydyta 13 vyrų, 2015 m. – 9 vyrai;
– Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu žymiai viršija pasaulio sergamumo vidurkį (Lietuvoje – 28,9 atvejai 100 tūkst. moterų, pasaulio šalių vidurkis – 15,8);
– Mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklis Lietuvoje taip pat viršija bendrą pasaulio mirtingumo rodiklį (atitinkamai 11,7 mirties atvejų 100 tūkst. moterų Lietuvoje, 8,2 – pasaulyje);
– Lietuvoje dėl ŽPV, susijusio su karpomis, moterys suserga 38 kartus dažniau nei vyrai;
– šiuo metu Pasaulyje nepakanka tyrimų ir įrodymų, pagrindžiančių berniukų rutininių skiepijimų nuo ŽPV būtinumą.
Dėl papildomos informacijos apie ŽPV rizikas ir pasėkmes moterims bei vyrams buvo kreiptasi į sveikatos institucijas (Nacionalinį vėžio institutą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, Higienos institutą). Gauti atsakymai patvirtino, kad skiepai nuo ŽPV užtikrina gimdos kaklelio prevenciją. Vakcinavimas apsaugotų ir berniukus nuo varpos, analinės angos, kai kuriais atvejais nuo kai kurių galvos ir kaklo navikų ir genitalijų karpų bei padėtų apsaugoti nevakcinuotas moteris nuo gimdos kaklelio ir kitų su ŽPV susietų vėžių, sumažindamas viruso platinimą, tačiau atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus ir rekomendacijas ŽPV sukeliamų karpų problemos ir našta visuomenės sveikatai nėra didelė bei ekonomiškai mažiau naudinga. Tą patvirtina ir Lietuvoje renkami duomenys apie vyrų ir moterų susirgimus, sukeltus ŽPV.
Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, lygių galimybių kontrolierė pritaikė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatytą išimtį, kai diskriminacija nėra laikomas paslaugų teikimas (šiuo atveju skiepijimo paslauga) vienos lyties asmenims, jei tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Kadangi skiepijimo nuo ŽPV būtinumą mergaitėms pateisina mokslinių tyrimų duomenys, o atitinkamų tyrimų ir įrodymų, pagrindžiančių berniukų rutininių skiepijimų nuo ŽPV būtinumą, nepakanka – Sveikatos ministerijos sprendimas dėl nemokamų skiepų tik mergaitėms yra pagrįstas ir pateisinamas ir todėl nėra laikomas berniukų diskriminacija dėl lyties. Šiuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centre yra svarstomas berniukų įtraukimas į profilaktines skiepijimų programas, todėl tikėtina, jog atlikus daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių būtinumą skiepyti nuo ŽPV ir berniukus, Lietuvoje berniukų skiepijimas nuo ŽPV taip pat bus įtrauktas į Profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Tyrimas dėl mergaičių, kurioms 2016 m. rugsėjo 1 d. nėra suėję 11 metų bei vyresnių nei 11 metų galimos diskriminacijos dėl amžiaus, skiepijant tik 11 metų mergaites
Tyrimo metu kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl informacijos pateikimo, kokiais kriterijais remiantis nutarta ŽPV skiepą kompensuoti būtent tokio amžiaus mergaitėms bei kokios aplinkybės skiepijant mergaites bus vertinamos (sveikatos būklė, lytinių (ne) buvimas ir pan.). Taip pat kreiptasi į kitas sveikatos institucijas, siekiant išsiaiškinti kokio amžiaus mergaites skiepyti yra tikslinga.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, jog ŽPV infekcijos vakcina bus skiepijamos visos 11 metų mergaitės: tos kurioms įsakymo įsigaliojimo dieną, t.y. 2016 m. rugsėjo 1 d., yra 11 metų arba 11 metų dar sukaks, todėl skundas dėl mergaičių, kurioms 2016 m. rugsėjo 1 d. nėra suėję 11 metų galimos diskriminacijos buvo atmestas, nepasitvirtinus skunde nurodytam pažeidimui.
Tiriant skundą dėl vyresnių nei 11 metų mergaičių galimos diskriminacijos buvo surinkti duomenys, kurie parodė, kad:
– nustatant amžiaus grupę, kuriai bus teikiama nemokamo skiepijimo paslauga, buvo atsižvelgta į Nacionalinės imunoprofilaktikos programos Nepriklausomų ekspertų grupės pateiktus pasiūlymus, paremtus Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis bei Lietuvoje atliktais žmogaus papilomos viruso paplitimo ir lytinės elgsenos tyrimų rezultatais;
– moksliniai tyrimai rodo, kad skiepas nuo ŽPV yra veiksmingiausias, kai skiepijama iki lytinio gyvenimo pradžios;
– pasak specialistų, Lietuvoje mergaičių lytinio gyvenimo pradžia yra 12-13 metų amžius.
Lygių galimybių įstatymas numato, kad diskriminacija nėra laikomi įstatymais nustatyti amžiaus apribojimai, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Sveikatos ministerijos priimtas sprendimas negali būti laikomas diskriminacija, nes 11 metų mergaičių skiepijimą pateisina teisėtas tikslas (gimdos kaklelio ligos prevencija), kurio siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis, įvertinus sveikatos ekspertų rekomendacijas bei atsižvelgus į Lietuvoje atliktus žmogaus papilomos viruso paplitimo ir lytinės elgsenos tyrimų rezultatus.