2026 birželio 17 d.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pristatė savo rekomendacijas, kaip užtikrinti geresnę apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo. Tarp jų – ir siūlymas didinti darbdavių atsakomybę.
Šiandien Vilniuje, Seimo lankytojų centre vyksta praktinė konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“. Renginyje, skirtame teisės ekspertams (-ėms), valstybės įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovams (-ėms), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pristato teisinę apžvalgą bei ekspertines įžvalgas, skirtas seksualinio priekabiavimo sričiai.
Konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamos nuo seksualinio smurto ir priekabiavimo nukentėjusių asmenų apsaugos. Situaciją, anot jos, turėtų pagerinti šiuo metu Seime svarstomas teisės aktų pataisų paketas.
„Reformos projektas, kurį kūrė įvairios institucijos, mokslininkai ir pilietinės visuomenės atstovai, yra svarbus žingsnis modernesnio požiūrio į seksualinius nusikaltimus link. Džiaugiuosi, kad jame atsispindi ir Tarnybos teiktos rekomendacijos. Pavyzdžiui, įtvirtinti administracinę atsakomybę už seksualinį priekabiavimą viešose vietose, taip pat baudžiamąją atsakomybę taikyti ir nesant tarnybinio ar kitokio priklausomumo tarp nukentėjusio ir priekabiaujančio asmens“, – sako kontrolierė.
Siūlo skirti didesnį dėmesį darbdavių atsakomybei
Tarnybos atliktoje teisinėje apžvalgoje taip pat rekomenduojama skirti daugiau dėmesio seksualinio priekabiavimo darbe prevencijai.
Konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)
„Kadangi, pagal lygių galimybių įstatymus, būtent darbdaviai privalo užtikrinti, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nebūtų seksualinio priekabiavimo, o nutikus tokiems atvejams – atitinkamai reaguoti, vertėtų skirti daugiau dėmesio prevenciniams veiksmams, atsakomybės didinimui“, – sako B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tik tos įstaigos, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką bei taikyti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones. „Nors, akivaizdu, tokio pobūdžio pažeidimai gali vykti ir mažesnėse darbovietėse. Todėl rekomenduojame keisti Darbo kodeksą, įpareigojant, kad didesnį dėmesį seksualiniam priekabiavimui skirtų ir tos įstaigos, kurios turi bent 20 darbuotojų“, – nurodo ji.
Konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)
Pasak Tarnybos vadovės, prevencinį poveikį galėtų sustiprinti ir didesnės baudos darbdaviams, nesilaikantiems lygių galimybių įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Šiuo metu už tokį pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 60 iki 560 eurų.
Anot B. Sabatauskaitės, baudos yra per mažos ir kelia pagrįstų abejonių dėl proporcingumo padaryto pažeidimo sunkumui. „Nors Tarnyba pinigines baudas skiria tik išimtiniais atvejais, tokia sankcija, jei baudos būtų didesnės, galėtų būti laikoma veiksmingesne atgrasančia priemone vykdyti tokius pažeidimus“, – teigia lygių galimybių kontrolierė.
Kreipiasi retai, nes bijo visuomenės reakcijos
Tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės Mintautės Jurkutės įsitikinimu, seksualinio priekabiavimo prevencija negali apsiriboti formaliomis taisyklėmis dokumentuose, reikia didesnio dėmesio ir visuomenės nuostatoms.
Konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)
„Visuomenėje tebevyrauja netikėjimas nukentėjusiaisiais ir nukentėjusiosiomis, vadinamojo aukų kaltinimo tendencijos, dažnai ignoruojamos subtilios, bet sisteminės priekabiavimo formos. Dėl aplinkos, kuri yra nepalanki pranešti apie seksualinį priekabiavimą, nukentėję asmenys retai kreipiasi tiek į Tarnybą, tiek į pagalbos organizacijas, arba tai daro tik tais atvejais, kai pasekmės būna itin sunkios“, – sako ekspertė.
M. Jurkutės pastebėjimu, seksualinio pobūdžio veiksmų darbovietėse vertinimas gali priklausyti nuo lyties: „Atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, vyrai beveik dvigubai dažniau nei moterys linkę sumenkinti ar normalizuoti seksualinio priekabiavimo požymių turintį elgesį.“
Keičiant tokias nuostatas, anot ekspertės, pagrindinis raktas yra švietimas: „Svarbu ne tik mokyti vaikus saugotis seksualinio priekabiavimo, bet ir nuo mažens ugdyti pagarbos, atsakomybės ir ribų supratimą. Taip pat būtinos aiškios taisyklės mokyklose, universitetuose ir darbovietėse – žmonės turi žinoti, kad seksualinis priekabiavimas ar smurtas nebus toleruojami, o už tokį elgesį laukia pasekmės“, – teigia M. Jurkutė.
Ant stalo – teisinio reguliavimo reforma
Birželio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė seksualinio smurto ir priekabiavimo teisinio reguliavimo reformos svarstymui. Siūlomomis teisės aktų pataisomis siekiama stiprinti seksualinį smurtą ir priekabiavimą patyrusių moterų, vyrų ir vaikų apsaugą.
Konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)
Teisės aktų pataisų paketas numato Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios kriminalizuos vaikų viliojimą internete, suvienodins bausmes už seksualinį smurtą prieš moteris ir vyrus, seksualinį smurtą apibrėš per laisvanoriško sutikimo nebuvimą, išplės seksualinio priekabiavimo darbe sąvoką, leis taikyti baudžiamąją atsakomybę ir nesant tarnybinio ar kitokio priklausomumo ryšio. Taip pat siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir numatyti baudas už seksualinį priekabiavimą viešose vietose.
Konferencija „Seksualinis smurtas Lietuvoje: situacija, iššūkiai ir reformų kryptys“ yra Europos Komisijos dalinai finansuojamo projekto „VIOLET – darbovietės be seksualinio priekabiavimo ir smurto“ dalis.
Daugiau informacijos:
Marius Morkevičius
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas
Tel. +370 520 506 34
Mob. +370 671 71263
El. p. marius.morkevicius@lygybe.lt