2021 lapkričio 15 d.
Spalį Lietuvos ekspertai, dirbantys neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prevencijos bei užkardymo srityje, lankėsi Norvegijos institucijose. Pažintinio vizito metu jie susipažino, kaip šioje šalyje kovojama su neapykantos apraiškomis, diskriminacija bei kaip ginamos pažeidžiamos bendruomenės.
Policijos indėlis
Lietuvos delegacija, sudaryta iš valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų, susitiko su Oslo policijos pareigūnais. Delegacijos narių teigimu, tenykštėje policijoje veikia atskiras padalinys, kuris specializuojasi neapykantos nusikaltimų tyrimo srityje.
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė Monika Antanaitytė pasakoja, kad itin teigiamą įspūdį jai paliko ne tik šio padalinio įsteigimas ir veikimas, bet ir atsakingas institucinis požiūris į neapykantos nusikaltimų keliamą pavojų. „Toks supratimas labai sustiprėjo po teroristinių atakų, kurios įvyko prieš dešimtmetį (kalbama apie Anderso Behringo Breiviko išpuolius, aut. pastaba). Šie veiksmai, motyvuoti neapykanta, tapo akstinu stiprinti savo darbą šioje srityje. Dar man įspūdį padarė tai, jog rūpinamasi įvairove ir įtrauktimi pačios sistemos viduje“, – sako ji. Kaip žmonių įvairovei palankios darbinės kultūros pavyzdį M. Antanaitytė pateikė tai, kad Oslo policijai vadovauja atvirai homoseksualus pareigūnas. Faktas, kad asmeniui nereikia slėpti savo seksualinės orientacijos siekiant karjeros teisėsaugoje yra tikrai svarbus rodiklis.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė Aliona Gaidarovič pridūrė, kad Norvegijos policijos pareigūnai itin daug komunikuoja su bendruomenėmis. „Jeigu atsitinka kažkoks įvykis, tarkim, islamą išpažįstantis ekstremistas padaro kažką nusikalstamo, policijos pareigūnai iš karto keliauja į musulmonų bendruomenę ir pabrėžia, kad jie tikrai netapatina besiradikalizavusio žmogaus su visais musulmonais. Pareigūnai garantuoja, jog bendruomenė yra saugi ir bus saugoma lygiai taip pat kaip ir kiti piliečiai“, – teigia ekspertė.
Pasak A. Gaidarovič, Norvegijos pareigūnai ir tyrėjai didelį dėmesį skiria ir nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų. „Tyrėjas, tiriantis neapykanta motyvuotą nusikaltimą, labai nuodugniai patikrina galimą neapykantos motyvą – išanalizuoja nusikaltusio asmens socialinių tinklų paskyras, kitus prieinamus šaltinius, galinčius atskleisti išankstinį priešiškumą grupei, kuriai priklausė nukentėjusysis. Aktualu pasirodė ir tai, kad tyrėjai palaiko nuolatinį ryšį su nukentėjusiuoju. Jam pranešama, kokioje stadijoje yra tyrimas, jei nėra pradedamas ikiteisminis tyrimas, žmogui išsamiai paaiškinama, kodėl“, – sako ji.
Lietuvos policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Kanapienis pasakoja, kad Norvegijos policija deda nemažas pastangas siekdama pareigūnus apmokyti atpažinti neapykanta motyvuotas veikas ir jas kokybiškai ištirti. Tačiau, pasak jo, pareigūnai susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir Lietuvoje: įtariamųjų nustatymas užsienio valstybėse ir ribotos teisinės pagalbos prašymų galimybės, įtariamųjų naudojamos techninės priemonės blokuojančios IP adresus ir panašiai.
Vis tik, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos tyrimą bei prevenciją šalyje dirbantys nevyriausybinių organizacijų atstovai apibūdina dviprasmiškai. „Iš vienos pusės, pakankamai neapykantos nusikaltimų yra latentiniai, iš kitos pusės, imamasi aktyvių veiksmų kovoje / prevencijoje“, – įspūdžiais dalijosi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkas Marius Taparavičius. Taigi, iššūkiai panašūs kaip ir Lietuvoje – ne visuomet pavyksta tiksliai identifikuoti neapykantos motyvą, ne apie visus incidentus pranešama teisėsaugai.
Neapykantos kalbos specifika
Vizito dalyviai pasakojo sužinoję, jog Norvegijoje didžiausia dalis neapykantos kalbos yra nukreipta prieš musulmonus, migrantus, kitos odos spalvos asmenis, LGBTI bendruomenę bei moteris. Tačiau neapykanta kurios nors lyties atstovams motyvuoti komentarai vargu ar būtų laikomi pažeidimu.
„Dauguma atvejų, Norvegijos teisinėje bazėje lytis nėra traktuojama kaip saugomas tapatybės požymis. Ši šalis laikoma labai pažangia lyčių lygybės srityje, tad tai mus tikrai nustebino. Motyvuojama tuo, kad, jei kalbėsime apie moteris, kurios dažnai tampa neapykantos kalbos adresatu, jos nėra mažuma. Tačiau, priešingai nei Lietuvoje, lyties tapatybė yra įteisinta tarp saugomų požymių“, – kelionėje sužinotą informaciją prisimena M. Antanaitytė.
Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad Norvegijoje neapykantos kalbos poveikis vertinamas itin rimtai. A. Gaidarovič teigimu, neapykantą kurstantis komentaras internete laikytinas pažeidimu, jei jį pamato bent vienas asmuo, priklausantis žeminamai socialinei grupei, ir šis turinys potencialiai prieinama bent vienam kitam žmogui. „Tokia informacija automatiškai bus vertinama kaip vieša ir už ją gali būti taikomos sankcija“, – sako ji. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė taip pat pridūrė, kad informacija, skleidžiama uždarose „Facebook“ grupėse, taip pat gali būti laikoma vieša. Jei neapykantą kurstantis įrašas skelbiamas uždarame socialinių tinklų vartotojų rate, jis gali būti laikomas pažeidimu, jeigu jį gali pamatyti 20 asmenų.
Atsakingai į neapykantos kalbą žvelgia ir vietinės žiniasklaidos priemonės. Didžiausi Norvegijos naujienų portalai panaikino komentarų skiltis. „Negalėdamos susitvarkyti su komentarų srautu, o tuo pačiu būdamos atsakingos už jų administravimą, redakcijos nuėjo tokiu keliu ir atsisakė komentavimo funkcijos“ , – pasakoja G. Kanapienis. Tiesa, skaitytojai nėra apribojami reikšti savo nuomonę apie straipsnius – juos jie gali komentuoti žiniasklaidos priemonių socialinių tinklų paskyrose.
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotą mokomąjį vizitą taip pat vyko Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus viešojo administravimo specialistė Rūta Juodelytė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė.
Lietuvos ekspertai lankėsi Lygybės ir nediskriminavimo ombudsmeno institucijoje, Oslo policijoje, Socialinių tyrimų institute, nevyriausybinėse organizacijose „Stopp Hatprat“, „FRI“.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektus „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą tobulinimas”, „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektas „NoPlace4Hate“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą. Projektą „#HATEFREE“ finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.