2016 gruodžio 12 d.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tokią apklausą Žmogaus teisių stebėjimo institutas vykdo kas du metus. Apklausos metu aiškinamasi, ar Lietuvos žmonės žino savo teises ir ar yra linkę jas ginti. Taip pat žmonių klausiama, kurios iš teisių, jų nuomone, yra dažniausiai pažeidžiamos bei kokios socialinės grupės yra labiausiai diskriminuojamos.
Šių metų apklausos rezultatai parodė:
- kas penktas apklaustas žmogus yra susidūręs su savo teisių pažeidimais;
- labiausiai pažeidžiama teise laikoma teisė į teisingą teismą (6,79 balo. 10 reiškia labiausiai pažeidžiama, 1 – mažiausiai), antra pagal pažeidžiamumą – teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą (6,27 balo);
- mažiausiai pažeidžiama apklaustieji laiko teisę dalyvauti politiniame gyvenime (4,11 balo).
- vos 7% iš apklaustųjų, kurie manė, kad jų teisės buvo pažeistos, ėmėsi veiksmų joms ginti ir kreipėsi dėl šių pažeidimų (2014 m. veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ėmėsi 5 proc., 2012 m. – 18 proc. );
- nepaisant to, kad žmonės nėra linkę imtis veiksmų ginti savo teises, auga žmonių, žinančių kur kreiptis dėl pažeistų teisių, skaičius. 2016 m. apklausos metu daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) teigė žinantys, kur kreiptis dėl pažeistų teisių (2014 m. – 54 proc., 2012 m. – 52 proc., 2010 m. 49 proc.);
- 77 proc. visų respondentų, patyrusių žmogaus teisių pažeidimus, dėl jų niekur nesikreipia, dėl to, kad netiki, kad institucijos padės jiems savo teises apginti. (2014 m. taip teigė 67% proc. apklaustųjų, 2012 m. – 77 proc., 2010 m. – 78 proc. ).
- 63 proc. respondentų teigia, jog jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises (2014 m. taip manė 60 proc., o 2012 m. – 52 proc.). Informacijos apie žmogaus teises dažniau pakanka 18-45 m., aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovams bei miestuose gyvenantiems respondentams.
Apklausos metu paaiškėjo, jog populiariausia institucija, į kurią buvo kreiptasi dėl pažeistų teisių, išlieka policija arba prokuratūra (36 proc.). 21 proc.apklaustųjų nurodė, kad dėl pažeistų teisių kreipiasi į nevyriausybines organizacijas ar teismus ( 2014 m. į teismus kreipėsi 25 proc., o į nevyriausybines organizacijas – 16 proc. apklaustųjų).
Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenėje trūksta žinių apie kvaziteisimines instutucijas, dirbančias žmogaus teisių gynimo srityje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba iš 10 balų surinko 3,22 balus (10 reiškia, kad žmonės yra labai gerai susipažinę su institucijos veikla, 1 – labai blogai). Geriausiai apklaustieji yra susipažinę su Valstybine darbo inspekcija (4,92 balai), blogiausiai – su Seimo kontrolierių įstaiga (2,73 balai) (žr. 1 pav.).
1 pav.
Žmonės taip pat buvo prašomi įvertinti, kuri socialinė grupė jų manymu yra labiausiai diskriminuojama Lietuvoje. Kiekvienos socialinės grupės pažeidžiamumą apklaustieji vertino dešimties balų skalėje, kur 10 reiškia labiausiai pažeidžiama, 1 – mažiausiai. Per pastaruosius šešerius metus padėtis nepasikeitė – asmenys su psichine negalia ir šiemet buvo įvardyti labiausiai diskriminuojama socialine grupe, įvertinti 5,68 balo (tuo tarpu 2014 m. – 5,03). Antroje ir trečioje vietoje liko pagyvenę asmenys (5,40) bei asmenys su fizine negalia (5,21). Atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, šiemet į apklausą buvo įtraukta ir pabėgėlių socialinė grupė, kurios pažeidžiamumas buvo įvertintas pakankamai aukštai – šiek tiek daugiau nei 5 balais (5,02). Seksualinių mažumų diskriminavimo lygis vertinamas kaip sąlyginai žemas (4,93), nors šis skaičius palyginus su 2014 m. apklausa (4,58) kiek išaugo. Visuomenės nuomone, sąlyginai mažai diskriminacijos patiria ir tautinės mažumos bei vaikai, surinkę 3,71 balų vidurkį ir pasidalinę paskutiniąsias vietas. (žr. 2 pav.)
2 pav.
Su visu tyrimu susipažinti galite ČIA.