2016 gruodžio 6 d.
Smurtas prieš moteris ir mergaites yra žmogaus teisių pažeidimas. Jis gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba ekonominis.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje veikia jau penkerius metus, tačiau žmogaus teisių ekspertų teigimu, įstatymas veikia nepakankamai efektyviai bei neužtikrina visapusiškos pagalbos smurtą patyrusiems asmenims. Todėl būtina pasitelkti efektyviausius būdus kovoje su šiuo be galo plačiai paplitusiu reiškiniu, taikyti aukščiausius teisinius standartus bei kryptingai dirbti smurto prevencijos srityje.
Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, svarbu paminėti, kad:
- Europoje 1 iš 3 moterų patiria fizinį ar seksualinį smurtą savo šeimoje (Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys).
- 7 iš 10 moterų visame pasaulyje yra bent kartą gyvenime patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą artimoje aplinkoje (Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys).
- 90 proc. seksualinį smurtą iš savo partnerių patyrusių moterų išgyvena vieną ar daugiau ilgalaikių psichologinių susirgimų (ES pagrindinių teisių agentūros duomenys).
- 78 proc. moterų Europoje mano, kad smurtas artimoje aplinkoje yra įprastas reiškinys jų šalyse (ES pagrindinių teisių agentūros duomenys).
- 55 proc. moterų Europoje patyrė seksualinį priekabiavimą per pastaruosius 12 mėnesių (ES pagrindinių teisių agentūros duomenys).
Lietuvoje:
- 2015 m. policijoje užfiksuoti 38 510 smurto artimoje aplinkoje 79,3 proc. visų nukentėjusių buvo moterys, 14,5 proc. – vyrai ir 6,2 proc. – vaikai. (Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys).
- 92,4 proc. visų smurtautojų – vyrai (Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys).
- 42 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą (ES vidurkis 22 proc.), 45 proc. apklaustųjų mano, kad smurtą išprovokuoja pati auka (ES vidurkis 17 proc.) (Eurobarometro duomenys).
Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Europos Tarybos Stambulo konvencijos – vieno galingiausių teisinių dokumentų kovoje su smurtu prieš moteris ir mergaites. Konvencija laiko smurtą prieš moteris žmogaus teisių pažeidimu ir diskriminacijos forma. Tai pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje kalbama, kad moterų ir vyrų lytis nėra apibrėžiama tik biologiškai, bet taip pat priklauso socialiai sukurtoms kategorijoms, kurios apibrėžia moterų ir vyrų socialinius vaidmenis ir elgesį, turinčius tiesioginės įtakos nelygioms moterų ir vyrų teisėms ir smurtui artimoje aplinkoje. Konvencija siekia, kad smurtas taptų netoleruojamas, o ją ratifikavusių valstybių vyriausybės prisiimtų visišką atsakomybę kovojant su smurtu artimoje aplinkoje bei imtųsi visų reikalingų priemonių suteikti tinkamą pagalbą smurto aukoms, užtikrinti smurtautojų atsakomybę bei vykdyti tinkamą smurto artimoje aplinkoje prevenciją.
Konvencija įsigaliojo 2014 metais. Nors ją pasirašė visos Europos Sąjungos šalys, ją ratifikavo tik 14.
Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nils Muižnieks teigia, kad Stambulo konvencija yra geriausia ir efektyviausia kada nors sukurta priemonė kovoje prieš smurtą prieš moteris ir mergaites ir todėl kiekviena demokratinė valstybė privalo šį dokumentą ratifikuoti.
Ką kiekvienas mūsų, susidūręs su smurtu artimoje aplinkoje, gali padaryti?
Visų pirma, jei patiriate smurtą artimoje aplinkoje, ar pažįstate ką nors, kas jį patiria – kreipkitės pagalbos.
1) Galima kreiptis į policiją telefonu 112. Smurto šeimoje atvejais policija gali atvykti į įvykio vietą, nutraukti aktyvius smurtinius veiksmus, nukreipti į reikiamas organizacijas. Į policiją kreiptis galima ir per elektroninių paslaugų sistemą arba policijos pasitikėjimo telefonu.
2) Dėl specializuotos pagalbos galima kreiptis telefonu. Pagalbą teikia:
- „Pagalbos moterims linija“ 8 800 66366 (visą parą), galima kreiptis ir el. paštu pagalba@moteriai.lt.
- „Vilties linija“ 116 123 (visą parą), galima kreiptis ir el. paštu linija@gmail.com .
3) Galima kreiptis į specializuotus pagalbos centrus, veikiančius kiekviename regione.
4) Kiekvienoje savivaldybėje moterys, patiriančios smurtą, gali gauti valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą. Jei jų turtas ir pajamos neviršija nustatyto lygio ir jos atitinka kitus kriterijus, jos gali gauti ir antrinę teisinę pagalbą.
5) Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos galima kreiptis: http://www.teisinepagalba.lt/
Jei pažįstate smurtaujančius asmenis, ar esate smurto liudininkas, patarimų, kaip reikėtų elgtis, galite rasti ČIA.
Daugiau informacijos:
Policijos departamento rubrika „Gyvenkime be smurto„;
Projektas „Už saugią Lietuvą„.
Jungtinių Tautų kampanija „Nuspalvinkime pasaulį oranžine spalva” (angl. Orange the World).