2018 liepos 5 d.
Liepos pradžioje Lietuvoje lankosi Ukrainos nacionalinės žmogaus teisių institucijos delegacija. Viešnagės metu ukrainiečiai susipažįsta su šalies teisine sistema ir įstaigomis, atsakingomis už gyventojų apsaugą. Šiandien Tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits, dalyvavusi ne vienoje misijoje šioje Rytų Europos valstybėje, jiems ves mokymus, kaip praktiškai įtvirtinti lygių galimybių principus.
Strategijos poreikis
Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro įstaiga, turinti nacionalinį žmogaus teisių institucijos statusą, apima itin didelę veiklos sričių įvairovę. Jai priskirtas ir lygių galimybių įgyvendinimas, ir asmens duomenų apsaugos bei teisės gauti informaciją klausimai, ir vaiko teisių apsauga.
Vertindama Lygių galimybių skyriaus komandą, L. Vengalė-Dits džiaugiasi darbuotojų entuziazmu. „Visus labai domino lygybės tema, nes su ja susiduriama kasdien, aiškiai matėsi didelis jų noras įgyti žinių“, – įspūdžiais iš vizitų Ukrainoje dalijasi teisininkė.
Tačiau, pastebi L. Vengalė-Dits, vien noro sistemos funkcionavimui neužtenka. „Struktūra sukurta, priimti reikiami teisės aktai, yra institucija, kuri dirba – viskas popieriuje lyg ir puiku, bet šių įstatymų įgyvendinimas praktikoje ne visada sklandus“, – sako ji. Galbūt, svarsto teisės ekspertė, tą lemia gana trumpa pačių nediskriminavimo įstatymų taikymo praktika, nenoras institucijose bei įstaigose priimti lygių galimybių idėjų, apskritai, mažas šalies gyventojų sąmoningumas diskriminacijos tema.
Siekiant stiprinti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinius gebėjimus, L. Vengalė-Dits siūlo sistemingai vykdyti tiek pačių darbuotojų, tiek kitų valstybės įstaigų atstovų mokymus, gilinti žinias apie lygių galimybių įgyvendinimo svarbą, susipažinti su praktiniais diskriminavimo apraiškų atvejais, lygių galimybių principo integravimu kiekviename, kad ir mažiausiame, kolektyve. „Pastebima, kad nėra planingų mokymų lygių galimybių tema darbuotojams, tad ko galima tikėtis iš visos visuomenės?“ – svarsto ilgus metus lygybės srityje dirbanti teisininkė pridurdama ir būtinybę strategiškai viešinti savo veiklos rezultatus plačiajai visuomenei.
Galime pasidalyti patirtimi
Bendro projekto su Ukrainos žmogaus teisių institucija rėmuose L. Vengalė-Dits parašė penkias mokymų programas, padėsiančias sustiprinti darbuotojų gebėjimus atpažinti diskriminaciją, įvertinti pažeidimus ir rasti strateginius jų šalinimo būdus.
Visos programos remiasi Europos Sąjungos teisine baze, gerosiomis jos praktikomis, Europos lygybės institucijų tinklo EQUINET, Lietuvos patirtimi. Ypač daug dėmesio skiriama praktinėms užduotims. „Svarbiausia, kad jie visa tai susietų su ukrainietišku kontekstu, pasiaiškintų, kaip keitėsi žmonių nuostatos, tarkim, prieš dešimt, dvidešimt metų, ar, prasidėjus politiniam laisvėjimui, buvo kokių pokyčių, ar ne, suvoktų, ką kiekvienas Ukrainos pilietis, valstybės tarnautojas galėtų padaryti, kad žmogaus teisės, lygių galimybių principas būtų įgyvendinamas kasdieniame gyvenime“, – įsitikinusi L. Vengalė-Dits.
Liepos 5 d. Ukrainos delegacijai ji pristatys Lietuvos ir Europos praktiką užtikrinant lygias galimybes prekių bei paslaugų teikimo srityje, kalbės apie reikalavimus, keliamus komercinei jų reklamai. „Įdomu išgirsti ir jų poziciją. Pavyzdžiui, kaip vertinama ta pati Kovo 8-oji. Vienos Europos valstybės pateisina nuolaidas moterims, kitos, įskaitant ir mus, – ne“, – teigė ekspertė. Ji taip pat yra parengusi mokomąsias moterų ir vyrų atlyginimo atotrūkio, diskriminacijos įdarbinimo srityje, priekabiavimo dėl amžiaus, lyties, tautybės, negalios ir kitų asmens tapatybės požymių temų programas.
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“. Kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jį įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos teisės institutas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Vilniaus universitetas, Centrinė projektų valdymo agentūra, Austrijos Liudviko Bolcmano žmogaus teisių institutas.