Karolis Žibas diskutuoja su Tarnybos komanda
Karolis Žibas diskutuoja su Tarnybos komanda / Tarnybos nuotr.
2016 balandžio 11 d.
Karolis Žibas: šiuolaikinės migracijos tendencijos ir jų poveikis visuomenės santykiams

Balandžio 8 dieną Tarnyboje lankėsi migracijos sociologas ir Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto ekspertas Karolis Žibas, kuris Tarnybos darbuotojus supažindino su šiuolaikinės migracijos tendencijomis bei pristatė migracijos poveikį Lietuvos visuomenės santykiams. Mokslininkas akcentavo lygių galimybių situaciją bei jų stoką migracijos politikoje. Problemos, su kuriomis susiduria migrantai yra itin latentiškos, todėl visuomenėje lieka nematomos. Sąvoka migrantai šiuo atveju apima Lietuvos piliečius, vykstančius į kitas šalis, ir kitų šalių piliečius, atvykstančius į Lietuvą.

Mokslininkas pristatė opiausias žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimo problemas migracijos srityje: prekybą žmonėmis, išnaudojimą darbo rinkoje ir tolerancijos stoką kitataučiams Lietuvos visuomenėje. Migrantai, patiriantys išnaudojimą darbo rinkoje, o taip pat asmenys, pakliuvę į prekybos žmonėmis situaciją, yra itin pažeidžiama socialinė grupė lygių galimybių užtikrinimo srityje. Dažnai tai yra žmonės, kuriems stinga išsilavinimo ir žinių apie savo teises, patiriantys socialinę atskirtį, susiduriantys su pastoviu ekonominiu nepritekliumi bei nepalankiomis socialinėmis aplinkybėmis.

Prekyba žmonėmis

Mokslininkas išskyrė tris labiausiai paplitusias prekybos žmonėmis formas:

1) įtraukimą į nusikaltimų darymą. Pažymėtina, kad į šią formą patenka labai daug nepilnamečių;

2) prostituciją ir seksualinį smurtą;

3) išnaudojančias santuokas. Ši prekybos žmonėmis forma apima prievartavimus, prievartinius buities darbus ir neseniai Lietuvoje pradėtus fiksuoti fiktyvios santuokos atvejus, kurie rodo naują besiformuojančią tendenciją.

Išnaudojimas darbo rinkoje

Šios srities latentiškumas yra susijęs su žmonių baime pranešti apie išnaudojimo atvejus ar skųstis esama situacija. Karolis Žibas pristatė dvi išnaudojimą darbo rinkoje patiriančias, žmonių grupes: lietuvius, dirbančius kitose ES šalyse  ir trečiųjų šalių piliečius, atvykusius į Lietuvą ir gyvenančius bei dirbančius itin nepalankiomis sąlygomis. Daugiausia trečiųjų piliečių, patiriančių išnaudojimą darbe Lietuvoje, pasak mokslininko, dirba logistiniame sektoriuje.

Išsamiau su lietuvių migrantų išnaudojimo darbo rinkoje problema galite susipažinti VšĮ „Diversity Development Group“ atlikto tyrimo “Emigration from Lithuania: Migrant Labour Exploitation and Obstacles for Victim Identification” ataskaitoje.

Prekyba žmonėmis ir išnaudojimas darbo rinkoje yra glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos. Dažnai jas sunku atskirti vieną nuo kitos, todėl, mokslininko nuomone, šias problemas reikia spręsti kartu ir kompleksiškai. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama ieškant sprendimo būdų yra tai, kad Lietuvoje nėra vieningos, valstybės patvirtintos, strategijos. Su visomis problemomis kovojama bendromis priemonėmis, todėl efektyviai padėti žmonėms, susidūrusiems su išnaudojimu daro rinkoje ar prekyba žmonėmis, tiek Lietuvoje, tiek išvykusiems į kitas šalis, yra labai sunku.

Daugiau apie tarptautinės migracijos iššūkius – prekybą žmonėmis, išnaudojimą ir modernią vergystę – galite rasti ČIA.

Tolerancijos stoka ir ksenofobijos mažinimas Lietuvos visuomenėje

Karolis Žibas pastebi, kad Lietuvos visuomenė pabėgėlių krizę vertina su baime ir nepasitikėjimu. 2015 m. vykę debatai dėl pabėgėlių priėmimo programos įgyvendimo Lietuvoje neišsklaidė žmonių baimių ir abejonių dėl programos įgyvendinimo sėkmės. Lietuvos gyventojai iki šiol palyginti mažai žino tiek apie Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turinčius žmones, tiek apie šiuo metu dėl pabėgėlio statuso Europos Sąjungoje besikreipiančius žmones iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Rudenį  Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad Lietuva išlieka kultūriškai uždara visuomenė. Nepriklausomai nuo naujai atvykstančių užsieniečių statuso – tai yra, ar jie būtų į Lietuvą dirbti atvykstantys migrantai, ar pabėgėliai – Lietuvos gyventojai visų pirma yra linkę įžvelgti galimas grėsmes socialiniam saugumui. 2015 m. apklausos duomenimis 82 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus Lietuvoje, 86 proc. – kad gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje. Svarbu paminėti, kad ši apklausa vyko 2015 m. lapkričio 19-29 dienomis, iš karto po Paryžiaus atakų lapkričio 13 dieną, tad žmonių atsakymams tai neabejotinai turėjo įtakos.  Lietuvos gyventojai gana neigiamai mato ir savo visuomenę bei valstybę. Absoliuti dauguma (80 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai susidurs su neigiamomis visuomenės nuostatomis, 87 proc. mano, kad jie turės sunkumų ieškant darbo, 78 proc. – kad turės sunkumų išsinuomojant būstą. Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai patirs smurtą, susidurs su sunkumais sveikatos priežiūros (62 proc.) ar vaikų švietimo (73 proc.) srityse. Didelė dalis Lietuvos gyventojų (74 proc.) mano, kad pabėgėliai nesiruošia čia gyventi ir siekia pasinaudoti Lietuva kaip tranzito šalimi.

Daugiau apie visuomenės požiūrį apie pabėgelius galite rasti ČIA

Mokslininkas teigia, kad kalbėti apie migracijos problemas, bei klausimus, susijusius su pabėgėlių krize Europoje, reikia labai atsargiai ir apgalvotai, nes tai beveik kaskart iššaukia neigiamą visuomenės reakciją. Visomis įmanomomis priemonėmis būtina siekti, kad žmonės, papuolę į prekybą žmonėmis, ar migrantai, susidūrę su išnaudojimu darbo rinkoje, nepakliūtų į socialinę atskirtį bei jiems būtų suteikta tinkama ir efektyvi pagalba. Taip pat būtina nuolat informuoti visuomenę apie tikrąją padėtį, tokiu būdu mažinant nepagrįstas baimes ar išankstinius, su faktais nesusijusius, įsitikinimus.