Kiaulė-taupyklė. Maitree Rimthong nuotr./Pexels.com
2019 rugpjūčio 19 d.
Kaip projektų finansavimas pildo valstybės biudžetą?

Šių metų pavasarį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba laimėjo finansavimą įgyvendinti naują projektą, skirtą kovai su smurtu artimoje aplinkoje. Planuojama, kad Lietuvos biudžetui jis uždirbs daugiau nei 26 tūkst. eurų. Panašiai valstybės iždą papildė ir kiti projektai, ne tik sustiprinę pačią instituciją, bet ir atnešę finansinę naudą visai šaliai.

Šiemet su partneriais Tarnyba pradės projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“. Bendra jo vertė siekia beveik 320 tūkst. eurų. Paskaičiuota, kad apie trečdalį šio projekto išlaidų sudarys mokesčiai į Lietuvos valstybės biudžetą.

Europos Komisija (EK) šiai iniciatyvai skirs beveik 256 tūkst. eurų, Finansų ministerijai reikėtų pridėti dar apie 64 tūkst. Toks nacionalinis finansavimas, skiriamas valstybės, yra bendro šalies iždo pildymas – mokėdami pridėtinės vertės mokestį, gyventojų pajamų mokestį ir „SoDros“ įmokas projekto vykdytojai į biudžetą įneš beveik 90 tūkst. eurų. Vadinasi, valstybė gaus 40 proc. daugiau, nei išleis.

Žvelgiant plačiau, projekto metu į šalies ūkį bus investuoti visi 320 tūkst. eurų. Darbuotojai savo atlyginimus leis įvairiems daiktams ir paslaugoms įsigyti, bus dirbama su savivaldybių bendruomenėmis, tad stiprės smurto prieš moteris prevencijos mechanizmas.

BRIDGE projektas nėra išimtis. Pavyzdžiui, Tarnybos su partneriais įgyvendinamas smurto prieš moteris prevencijai skirtas projektas, pasibaigsiantis šių metų spalį, Lietuvos iždą papildė daugiau nei 30 tūkst. eurų (nacionalinis finansavimas sudarė apie 96 tūkst., o mokesčių pavidalu grįžo apie 126 tūkst. eurų). Kitas, jau pabaigtas Tarnybos projektas, kuriuo stiprinta institucijos kompetencija bei remtas dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, šalies biudžetui uždirbo daugiau nei 9 tūkst. eurų (nacionalinis finansavimas  atsiėjo beveik 37 tūkst., o į biudžetą sumokėta daugiau nei 46 tūkst. eurų). EK indėlis į šiuos projektus buvo atitinkamai 385 tūkst. ir 148 tūkst. eurų.

Tarnybos patarėja finansų valdymo klausimais Kotryna Grucė atkreipia dėmesį, kad nacionalinio projektų finansavimo logika turėtų būti labai paprasta. „Valstybė, prisidėdama prie tokių institucijų kaip EK dotuojamų iniciatyvų, į šalį ne tik pritraukia papildomą finansavimą taip stiprindama valstybės ekonomiką, bet ir pildo savo pačios biudžetą. Kartu ji gauna ir ekonomiškai sunkiau pamatuojamą naudą – didėjantį visuomenės sąmoningumą, mokslines studijas, viešus renginius ir visuomenines diskusijas“, –  sako ji.

Per du veiklos dešimtmečius Tarnyba laimėjo ir įgyvendino daugiau nei 30 projektų žmogaus teisių ir lygių galimybių srityse. Taip pritraukus lėšas kelta įvairių specialistų kompetencija, stiprintos valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, teikta pagalba nukentėjusiems nuo diskriminacijos bei dėl kitų žmogaus teisių pažeidimų, visuomenė šviesta žmogaus teisių klausimais.