2025 rugsėjo 24 d.
Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad Teisingumo ministerijos viceministro sveikinimas moterims buvo įvertintas kaip priekabiavimas dėl lyties. Tarnyba nuolat gauna gyventojų skundų dėl politikų ar kitų viešų asmenų pasisakymų, kurie gali žeisti ar diskriminuoti. Visgi daugelis tokių skundų persiunčiami kitoms institucijoms. Tad kada vieši pasisakymai tampa teisiniu lygių galimybių klausimu? Apie tai kalbamės su Tarnybos teisininke Renata Vanagėliene.
Viešoji erdvė, žiniasklaida ir socialiniai tinklai yra kupini kontroversiško turinio, įvairių komentarų, pasisakymų, vaizdų, kurie gali žeisti dėl lyties, amžiaus, lytinės tapatybės, tautybės ar rasės. Ar tokiame turinyje galima įžvelgti diskriminaciją?
Ne visą galintį įžeisti turinį viešojoje erdvėje galima sieti su lygių galimybių įstatymais. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba viešus pasisakymus gali vertinti tik tuomet, kai aplinkybės yra susijusios su darbo santykiais, švietimo ar organizacijų veiklos sritimi, paslaugų ir prekių gamyba bei pardavimu. Pavyzdžiui, mokyklos direktorius ar darbdavys viešai pareiškia, kad nepriims į darbą tam tikros rasės ar religijos žmonių. Arba restorano vadovas liepia neaptarnauti tam tikros tautybės asmenų. Tai jau galėtų būti diskriminacija.
Neseniai Tarnyba paskelbė, kad politikas, Teisingumo ministerijos viceministras, išplatinęs sveikinimą moterims, priekabiavo prie jų lyties pagrindu.
Minėtasis viceministras adresavo savo nevykusį sveikinimą „kad vyrai būriais sekiotų“ visų pirma ministerijos darbuotojoms, abi šalis siejo darbo santykiai. Ir skundą mums pateikė būtent ministerijos atstovės. Šiuo atveju nesvarbu, ar įžeidimas buvo išsakytas žodžiu, ar raštu, ar turėjo žmogus blogų ketinimų, ar neturėjo, svarbiausia, kad darbuotojos dėl aukštesnes pareigas einančio kolegos žodžių pasijuto užgautos. Tad tyrėme šį skundą kaip galimą priekabiavimą dėl lyties darbovietėje. Tyrimo metu tai ir pasitvirtino.
Ar žmonės aktyviai skundžiasi dėl galimai diskriminuojančių politikų ar kitų viešų asmenų pasisakymų? Kiek ir kokių skundų ar užklausų Tarnyba gauna? Koks apskritai čia yra įstaigos vaidmuo?
Išties, tokie skundai ar užklausos nėra retos, jų gauname periodiškai. Pastebime, kad nusiskundimų dėl nepagarbaus, žeidžiančio ar neapykantos kupino turinio pagausėja, kai keičiasi renkamoji valdžia, pavyzdžiui, kai į vadovaujamus postus išrenkamos moterys. Taip pat kai visuomenėje iškyla viena ar kita socialinė problema ar aktualija, pavyzdžiui, karas Ukrainoje, pabėgelių krizė, „Pride“ eitynės, rezonansinis nusikaltimas ar kitas ypatingas įvykis. Tik, kaip minėjau, dažnai tokie skundai nepatenka į mūsų veiklos sritį , kadangi lygių galimybių įstatymai nereglamentuoja viešų pasisakymų.
Kalbant apie mūsų vaidmenį, visų pirma vertiname, kieno vardu reiškiamas toks kontroversiškas pasisakymas. Jei jis yra politiko (-ės) ar pareigūno (-ės) vardu, tuomet siūlome kreiptis į tos tarnybos ar įstaigos, kurioje dirba asmuo, etikos komisiją. Kartais į tokias komisijas kreipiamės ir patys. Visus skundus dėl asmenų pasisakymų žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose persiunčiame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Ši tarnyba prižiūri, kaip viešai skelbiama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas.
Norėčiau pastebėti, kad kai kuriais atvejais socialinių tinklų turinys galėtų būti ir Tarnybos kompetencija. Pavyzdžiui, jei švietimo įstaigos vadovas (-ė) ar meras (-ė) savo „feisbuke“ paskelbtų, kad bendruomenėje netoleruos, tarkime, tam tikros religijos, odos spalvos ar lytinės orientacijos mokinių, mokytojų ar darbuotojų, tokį atvejį tirtume kaip galimą priekabiavimą, kadangi tai yra darbo santykių sritis.
Minėjote, kad galimai įžeidžiančio turinio viešojoje erdvėje padaugėja, kai visuomenėje iškyla tam tikros temos. Galbūt galite įvardyti, kas yra aktualiausia pastaruoju metu?
Neseniai gavome skundą dėl Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų Žemės ūkio ministerijos darbuotojų atžvilgiu. Bet šis politikas nėra susijęs darbiniais pavaldumo ryšiais su ministerija, tad skundą turėtų tirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Taip pat žmonės skundėsi dėl nekorektiškų Šakių rajono savivaldybės tarybos nario išsireiškimų, kai jis komentavo rekomendacijas mokyklose kurti translyčiams vaikams įtraukesnę aplinką. Paminėtinas ir Kauno miesto savivaldybės atvejis, kai meras tarybos posėdžio metu išsakė tarybos nares galėjusią įžeisti frazę. Šį skundą taip pat vertino savivaldybės etikos komisija.
Kaip minėjau, šie atvejai nepatenka į lygių galimybių įstatymo ribas, tad viliamės kitų institucijų veiksmingos reakcijos. Bet čia iškyla klausimas, kiek, pavyzdžiui, savivaldybių etikos komisijos yra funkcionalios, kiek suinteresuotos vertinti vadovų elgesį, kai tų komisijų nariai dažnai yra susiję pavaldumo ryšiais. Manau, tokias komisijas turėtų sudaryti nešališki ir nepriklausomi asmenys. Be to, tokios komisijos, vertindamos galimai diskriminuojančius viešus pasisakymus, kaip argumentą pasitelkia mintį, kad žmogus nieko nenorėjo įžeisti, jį neteisingai suprato, jis jaučiasi kaltas, ir panašiai. Žvelgiant per lygių galimybių prizmę, reikėtų vertinti visų pirma tokių pasisakymų pasekmes, tai yra, kaip pasijautė įžeisti ar pažeminti asmenys.
Kaip manote, kokią žalą apskritai daro įžeidūs ar diskriminuojantys vieši pasisakymai?
Žala yra ne tik tai, kad pasisakymai galimai žeidžia asmenį ar asmenų grupę, žemina jų savivertę ir orumą. Viešai paskleista kalba veikia plačiau, tad tokie pasisakymai formuoja ar įtvirtina nuomonę, paremtą stereotipais. O pastarieji, nors dažniausiai neturi nieko bendro su realybe, veikia žmonių nuostatas ir elgesį.
Tarkime, kai viešumoje matomas žmogus pareiškia, kad ministerijos tarnautojos užsiima tik manikiūrais ir šukuosenomis, metamas šešėlis ne tik konkrečios įstaigos darbuotojoms, bet ir visai valstybės tarnybai. Tas pats galioja ir seksistiniams pareiškimams, kurie skatina vertinti moteris tik kaip sekso objektus, nugalina jas kaip savo srities profesionales. Šis principas galioja ir kalbant apie žmonių rasę, lytinę orientaciją, religiją, amžių. Įsitvirtinę stereotipai daro žalą ir riboja žmonių galimybes darbo rinkoje, švietime, būsto nuomoje ir kitose viešojo gyvenimo srityse. Taigi į kiekvieną tokį pasisakymą turėtume reaguoti rimtai.
Daugiau informacijos apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetenciją galima rasti čia: https://lygybe.lt/lygiu-galimybiu-zinynas/is-tarnybos-darbo-ko-nedaro-lygiu-galimybiu-kontrolierius/
Daugiau informacijos:
Marius Morkevičius
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas
Tel. +370 520 506 34
Mob. +370 671 71263
El.p. marius.morkevicius@lygybe.lt