2017 sausio 12 d.
Sausio 11 dieną Tarnyboje lankėsi profesorius dr. Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys. Jonas Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, neįgalumo srities ekspertas, dalyvaujantis įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose įtraukti asmenis su negalia į visas gyvenimo sritis.
Profesorius Tarnybos darbuotojams pristatė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto darbą, supažindino su pagrindinėmis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis. Susitikimo metu diskutuota apie problemas, su kuriomis susiduria asmenys su negalia ir galimais jų sprendimų būdais, atitinkančiais Konvencijos dvasią. Pasak profesoriaus, būti žmogaus teisių gynėju reiškia pasirinkimą nebūti geru visiems. Kompromisų, kuomet kalbama apie pamatinius žmonių su negalia poreikius ir jų tenkinimą, negali būti – čia dažnai reikia tvirto žodžio ir tvirtos pozicijos. Pilna ir visapusiška integracija priklauso nuo tinkamų sąlygų sudarymo. Žmonės su negalia turi teisę būti kartu su kitais visuomenės nariais. Šią teisę, pasak profesoriaus, ginti būtina be kompromisų. Nors būdamas Komiteto nariu, profesorius negali komentuoti Komiteto pastabų Lietuvai, jis susitikimo metu minėjo kelis svarbiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva:
- Pozityvaus žmonių su negalia portreto nebuvimas. Jonas Ruškus itin nepalankiai vertina visas gerumo akcijas, kurių ypač apstu kalėdiniu laikotarpiu. Profesoriaus nuomone, tai yra manipuliavimo negalia išraiška, kuri niekaip neatitinka Konvencijos dvasios. Žmonių su negalia negalima gailėti ar juos rodyti, kaip nieko negalinčius, silpnus, reikalingus labdaros ir pan. Tai neabejotinai menkina žmonių savigarbą ir orumą. Valstybė turėtų stengtis žmones su negalia įgalinti, suteikti visas būtinas sąlygas gyventi, dirbti ir užsiimti norima veikla oriai.
- Individualaus požiūrio į kiekvieną žmogų ir jo situaciją stygius. Profesorius teigia, kad šiuo metu Lietuvoje neatsižvelgiama į žmonių su negalia poreikių įvairovę. Nors, pasak jo, daugelį žmonių žodis „įvairovė“ gąsdina, būtent įvairovės galimybė turėtų būti pamatinis principas, sprendžiant paslaugų pobūdį, nustatant kiekvieno asmens būtinuosius poreikius ir tinkamas sąlygas, kurių pagalba žmogus galėtų nepriklausydamas nuo kitų dirbti, judėti, įgyvendinti savo planus ir pan.
- Įtraukiojo (angl. inclusive) švietimo nebuvimas. Vaikai, pasak Jono Ruškaus, yra labai įvairūs. Jų poreikiai taip pat. Dėl to reikėtų dėti visas pastangas į tinkamų sąlygų sukūrimą, vaikams su įvairiausiais poreikiais būti ir mokytis kartu.
Trumpai apie Konvenciją
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija yra tarptautinė žmogaus teisių sutartis, priimta 2006 m. gruodžio 13 d. (įsigaliojo nuo 2008 m. gegužės 3 d.). Šiuo metu Konvenciją yra ratifikavusios (tuo įsipareigodamos vykdyti jos nuostatas) 147 valstybės. Lietuva ją ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d.
Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Konvencija negalią aiškina plečiamai, apimant labai įvairias negalias ir jų formas. Joje tvirtinama, kad visi asmenys su visomis negaliomis turi teisę naudotis žmogaus teisių apsauga ir pagrindinėmis laisvėmis. Ši tarptautinė sutartis numato, kaip visiems asmenis su negalia veiksmingai sudaryti sąlygas pilna apimtimi dalyvauti visuomenės gyvenime bei identifikuoja sritis, kuriose žmogaus teisės turi būti užtikrinamos ir saugomos.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų iš įvairų pasaulio šalių, kurie atlieka Konvencijos įgyvendinimo priežiūrą ją pasirašiusiose šalyse. Profesorius dr. Jonas Ruškus yra pirmasis Lietuvos atstovas šiame Komitete.
Komiteto nariai dirba kaip nepriklausomi ekspertai, nereprezentuojantys valstybės, iš kurios kilę, Vyriausybės pozicijos. Nariai renkami 4 metų kadencijai, su galimybę būti vieną kartą perrinktais papildomai 4 metų kadencijai.
Visos valstybės dalyvės Komitetui reguliariai teikia ataskaitas apie tai, kaip valstybės dalyvės įgyvendina asmenų su negalia teises, atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas. Pirmoji valstybės dalyvės ataskaita teikiama po dviejų metų nuo Konvencijos ratifikavimo, vėliau – kas ketverius metus. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi Konvencijos nustatytų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai – nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių Tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida.
Išnagrinėjęs visus turimus šaltinius, Komitetas teikia pasiūlymus ir rekomendacijas. Komiteto galutinės išvados ir rekomendacijos teikiamos vertinamos valstybės Vyriausybei. Komiteto rekomendacijos teisiškai valstybėms nėra privalomos, tačiau yra labai svarbios politiškai, todėl valstybės yra linkusios į pastabas ir rekomendacijas atsižvelgti bei jų laikytis.
Komitetas renkasi Ženevoje bei turi dvi sesijas per metus.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos Fakultatyvus protokolas
Fakultatyvus protokolas įtvirtina Komiteto dvi papildomas funkcijas:
- Priimti ir tirti individualius skundus dėl asmenų su negalia teisių pažeidimų;
- Priimti paklausimus ir skundus su pagrįstais įrodymais dėl rimtų ir sisteminių Konvencijos nuostatų pažeidimų.