2021 gruodžio 21 d.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pakeitė savo dokumentų rengimo ir informacijos skelbimo tvarką. Nuo šiol oficialūs dokumentai yra rengiami ne „Times New Roman“, bet „Calibri“ šriftu, jų tekstas lygiuojamas pagal kairįjį lapo kraštą. Juose taip pat vartojama lyčiai jautri kalba.
Šių pokyčių Tarnyba ėmėsi siekdama net ir savo raštais, sprendimais ir kitais dokumentais kurti įtraukią aplinką.
„Times New Roman“ šriftas yra plačiai paplitęs valstybinių institucijų raštvedyboje, tačiau žmonių su negalia teisių ekspertai (-ės) rekomenduoja jo vengti kaip nepatogaus ar sunkiai perskaitomo. Toks šriftas netinka silpnaregiams (-ėms) ar dėl kitų priežasčių rašytą tekstą sunkiau skaitantiems asmenimis.
Rengiant skaitmeninę informaciją ekspertai (-ės) pataria naudoti „Arial“, „Verdana“, „Tahoma“, „Calibri“, „Georgia“ ir kitus panašius šriftus. Renkantis šriftą svarbu atsižvelgti, kad tarpai tarp raidžių būtų tinkami, simboliai aiškiai atpažįstami, o raidžių linijos – vienodo storio. Lygiavimas pagal kairįjį lapo kraštą tarp žodžių išlaiko vienodus tarpus, o tai tekstą padaro lengviau perskaitomą.
Vartoti lyčiai jautrią kalbą nutarta siekiant atsižvelgti, kad nei pareiškėjai (-os), nei Tarnybos partneriai (-ės) ar kitų organizacijų bei institucijų darbuotojai (-os) nėra vienalytė žmonių grupė. Dokumentuose stengiamasi naudoti tiek vyriškąją, tiek moteriškąją gimines, sakinius konstruoti taip, kad tiek adresatai, tiek adresatės jaustųsi įtraukti.
Lyties aspektu įtraukią kalbą pradeda vartoti vis daugiau Lietuvos ir tarptautinių institucijų. Atitinkamas gaires savo bendruomenei parengė Vilniaus universitetas, Goethe‘s universitetas, Europos lyčių lygybės institutas, Jungtinės Tautos.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad šie pakeitimai yra planuojamų Tarnybos informacijos pateikimo atnaujinimų dalis. „Valstybės institucijos, teikiančios informaciją gyventojams (-oms), turi atsižvelgti į vartotojų poreikius ir jų įvairovę. Todėl dedame pastangas siekdami užtikrinti, kad Tarnybos rengiama informacija būtų prieinama kuo platesniam ratui žmonių. Kitąmet planuojame atnaujinti savo interneto svetainę – pagerinti jos turinio prieinamumą žmonės su regos ir klausos negalia, parengti puslapius rusų ir lenkų kalbomis“, – sako ji.
Dokumentų rengimo tvarka pakeista priėmus naujos redakcijos Tarnybos darbo reglamentą.