2021 gegužės 11 d.
Jau antrus metus Alytaus Putinų, Jonavos Jeronimo Ralio ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijose dirba lyčių lygybės komanda, kuri kartu su mokyklų bendruomenėmis kuria aplinką be lyčių stereotipų. Taip siekiama užkirsti kelią patyčioms ir smurtui dėl lyties, prie kurių pateisinimo ir normalizavimo šie stereotipai prisideda.
Visos trys gimnazijos dalyvauja bandomajame projekte. Jo metu mokyklų bendruomenės tikslingai veikia, kad sukurtų saugią aplinką visiems – ir moksleiviams, ir darbuotojams. Bendras darbas mokyklose vyksta dviem kryptimis: (1) stiprinami mokytojų ir mokyklų personalo gebėjimai užkirsti kelią lyčių stereotipams bei kartu su ekspertais rengiamas smurto prevencijos veiksmų planas (šiuo tikslu mokykloje įkurta iniciatyvinė grupė); (2) organizuojamos įvairios veiklos moksleiviams sąmoningumui apie lyčių stereotipus didinti, mokoma atpažinti smurto požymius santykiuose.
„Nors dėl karantino šalyje daugelį suplanuotų veiklų teko atidėti arba perkelti į elektroninę erdvę, vis tik labai džiaugiamės, kad dalyvaujame šiame projekte. Iš pradžių žiūrėjome kiek atsargiau, bet kuo toliau, tuo dažniau matome, kaip giliai lyčių stereotipai įsismelkę į mūsų nuostatas bei elgesį. Labai džiaugiamės įgiję žinių ir įrankių, kaip galime tai keisti. Labai viliamės, kad mūsų moksleiviai gyvens laisviau nei dauguma mūsų, kurie augome su aiškiais stereotipais apie tai, ką gali moterys ir ką gali vyrai“, – sako Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Daiva Sirtautienė.
Gegužės mėnesį pradėtos veiklos su gimnazistais, prisidedančios prie veiksmo mėnesio „Mokykla be lyčių stereotipų“ visose projekte dalyvaujančiose mokyklose. Virtualiuose užsiėmimuose su moksleiviais bandoma pasitelkti naujas formas, kaip kalbėti apie lyčių stereotipus ir nelygybę tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, protmūšyje „Moterys vyrų pasaulyje“ į komandas susiskirstę 50 moksleivių varžėsi, kas greičiau teisingai atsakys į tokius klausimus kaip „Kiek Nobelio premijų įteikta moterims?“, „Kuri valstybė pasaulyje nesuteikia apmokamų motinystės atostogų?“, „Kurioje šalyje moterims reikalingas vyro leidimas dirbti?“, „Keleriais metais vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra mažesnė nei moterų?“, „Koks didžiausias svoris, kurį pasaulyje iškėlė moteris?“ ir pan. Taip pat organizuojamos interaktyvios pamokos apie lyčių stereotipus ir jų poveikį kasdieniame gyvenime.
Mokytojams pasiūlyti komiksai – priemonė, padėsianti tarp mokytojų ir mokinių kvestionuoti gajus lyčių stereotipus. Šiuos komiksus kartu su projekto ekspertais kūrė gimnazijų moksleiviai kūrybinėse sesijose pernai metų rudenį.
Rudenį moksleiviai taip pat žiūrėjo Nepatogaus kino filmą „Mini Miss“, po kurio su lyčių lygybės komanda diskutavo apie socialines normas, įvairius stereotipus mergaitėms ir berniukams; dalyvavo forumo teatro veiklose.
„Nuolatos ieškome įvairių būdų, kaip dar galime sustiprinti savo gimnaziją prasmingu turiniu, todėl nedvejojome sutikti dalyvauti šiame projekte. Veikloms einant į pabaigą, jau galime pasidžiaugti teigiamais rezultatais, kuriuos matome ir tarp pačių moksleivių, ir mokyklos darbuotojų komandos gretose“, – projekto sėkme džiaugiasi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna.
Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Rimtautė Marčiulionienė taip pat atkreipė dėmesį į dalyvavimo projekte svarbą: „Jau dabar pastebime daug teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, po patyriminių mokymų mokytojų ir specialistų komandai, gebame patys geriau atpažinti lyčių stereotipus savo darbe, kalboje, elgesyje. Ir nors pokyčiai ateina tik su laiku, visi gauti praktiniai patarimai ir metodinės priemonės, tikiu, padės greičiau sukurti mokyklos aplinką, kurioje lyčių stereotipai nedaro įtakos nei mokinių pasirinkimams ar elgesiui, nei mokytojų darbui. Apie lyčių stereotipus kalbėjome ir su tėvais praeitą savaitę vykusiame tėvų forume. Buvo malonu matyti, kaip palankiai šią temą priėmė apie 80 renginyje dalyvavusių tėčių ir mamų.“
Prieš įgyvendinant veiklas, mokyklose buvo atlikta moksleivių ir mokytojų apklausa apie nuostatas, susijusias su lyčių lygybe. Analizuojant apklausos duomenis, pastebimi teigiami pokyčiai ir kintantis požiūris į merginų bei vaikinų pasirinkimus, pomėgius ir gebėjimus, neskirstant jų pagal lytį. Apklausos dalyviai pritarė vienodam moterų ir vyrų laiko pasidalinimui buityje, lygiaverčiam įsitraukimui į vaikų auginimą, tarpusavio pagarbos svarbai porose, o taip pat aiškiai pasisakė prieš privatumo nepaisymą romantiniuose santykiuose (pavyzdžiui, telefono ar socialinių tinklų žinučių skaitymą neatsiklausus), žeminimą, nurodinėjimą, kaip partnerė (-is) turėtų elgtis, ir panašų kontroliuojantį elgesį. Atsakymai patvirtino, kad dauguma geba atpažinti fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą bei nepritaria bet kokiam smurtiniam elgesiui – nei prieš merginas, nei prieš vaikinus.
Nepaisant teigiamų tendencijų, apklausos rezultatai taip pat parodė, kad kai kurios stereotipinės nuostatos tarp moksleivių vis dar gajos. Pavyzdžiui, kas trečias moksleivis pritaria, jog pasimatymo metu už viską turi mokėti vaikinas, 43 proc. pritaria teiginiui, kad „berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., yra tiesiog dėmesio rodymas“, 46 proc. galvoja, kad blogiau, kai keikiasi mergina, nei kai keikiasi vaikinas, o pusė moksleivių sutinka su tokiais teiginiais, kaip „merginoms yra svarbiau pasirūpinti savo išvaizda nei vaikinams“.
Kai kurie atsakymai sufleravo apie smurtą patiriančių asmenų kaltinimą. Pavyzdžiui, 43 proc. moksleivių ir kas trečias mokytojas pritarė teiginiui, kad „merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“.
Ekspertai pastebėjo, kad kai kuriais klausimais mokytojų nuostatos atrodo progresyvesnės nei moksleivių. Pavyzdžiui, kur kas mažiau mokytojų pritaria pavydo pateisinimui (tik 19 proc.), mažesnė dalis (25 proc.) jų mano, kad berniuko elgesys, kuomet jis tampo mergaitei už kasų ar kelia sijoną, galėtų būti nekaltas dėmesio rodymas, dauguma mokytojų mano, kad nesvarbu ar keikiasi merginos, ar vaikinai – tai yra nederamas elgesys visiems.
Mokslo metų pabaigoje apklausa bus pakartota, siekiant išsiaiškinti, ar projekto veiklos davė teigiamų pokyčių moksleivių ir mokytojų nuostatų kaitai.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.