EK vadovė Ursula von der Leyen
2020 kovo 24 d.
Europos Komisija pristatė ambicingą Lyčių lygybės strategiją

Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija kovo 6 d. pristatė naują ES Lyčių lygybės strategiją ateinantiems penkeriems metams. Reaguodama į pernelyg lėtą progresą šioje srityje, Komisija imasi ir ragina kitas ES institucijas imtis griežtesnių, ES narėms privalomų priemonių.

„Ilgą laiką pasikliovusi stebėsena, finansavimu ir rekomendacijomis, Komisija sugrįžta prie tokių priemonių kaip direktyvos, privalomieji veiksmai, senųjų tikslų atnaujinimas – tai rimtas signalas, kad lyčių lygybė tampa svarbiu naujosios Komisijos darbotvarkės klausimu“, – tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas.

Strategiją apibendrina šie keturi EK iškelti tikslai: (1) gyvenimas be smurto ir stereotipų, (2) gerovė lyčių lygybe grindžiamoje ekonomikoje, (3) lyderystė ir vienodas dalyvavimas visuomenėje bei (4) lyčių lygybės gerinimas ir moterų įgalinimas visame pasaulyje.

1. Gyvenimas be smurto ir stereotipų

Siekdama užtikrinti smurto aukų apsaugą ir smurto prieš moteris šeimoje prevenciją, EK išsikėlė prioritetą: pasiekti, kad visos ES šalys prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos kovai su smurtu lyties pagrindu. To nepavykus padaryti iki 2021 m., numatytas alternatyvus scenarijus: kita (ne konvencijos) forma pasiūlyti priemones, kurios leistų pasiekti tuos pačius konvencijos tikslus.

Komisija taip pat planuoja papildomus veiksmus kovai su smurtu lyties pagrindu, seksualiniu priekabiavimu ir moterų lyties organų žalojimu. EK parengs ir finansuos kovos su smurtu prieš moteris internete, priverstine sterilizacija ir priverstiniu abortu priemones.

Komisija planuoja sukurti ES smurto dėl lyties ir smurto šeimoje prevencijos tinklą, skirtą dalintis gerąja patirtimi, teikti finansavimą gebėjimų ir kompetencijų tobulinimui, daugiau dėmesio skiriant vyrams, berniukams ir vyriškumo klausimams.

EK toliau ragins valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje. Atsiras nauja Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija ir Veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ES strategija. Planuojama, kad Eurostatas 2023 m. pristatys naujus duomenis apie smurto prieš moteris paplitimą ir dinamiką visose šalyse.

Stiprindama lyčių lygybę žiniasklaidos ir kultūros sektoriuose, Komisija toliau rems lyčių lygybę skatinančius projektus pagal meno ir kultūros programas. Kovodama su stereotipais, planuoja informavimo kampaniją visos ES mastu.

2. Gerovė lyčių lygybe grindžiamoje ekonomikoje

Sprendžiant moterų ir vyrų nelygybės darbo rinkoje problemas, strategijoje žadama užtikrinti, kad ES narės tinkamai perkeltų ir įgyvendintų neseniai priimtą direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Didžiausia jos naujiena – 2 mėn. neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, kai bent vienam iš tėvų nusprendus atsisakyti šį laikotarpį praleisti su vaiku, apmokamų vaiko priežiūros atostogų nebūtų galima perleisti kitam partneriui, todėl jos sutrumpėtų 2 mėn.

EK planuoja tikslines priemones, skatinančias moterų dalyvavimą inovacijų veikloje, palaikant moterų vadovaujamus startuolius ir novatoriškas įmones. Taip pat – atnaujinti Strateginę lyčių lygybės sporte programą, skatinant moterų ir mergaičių dalyvavimą sporte ir lyčių pusiausvyrą sporto organizacijų valdymo viršūnėse.

Strategijoje teigiama, kad dėl nepakankamo skaidrumo daugelis moterų nežino arba negali įrodyti, kad gauna per mažą atlyginimą. Iki 2020 m. pabaigos Komisija planuoja pateikti privalomąsias darbo užmokesčio skaidrumo priemones. Tokia iniciatyva sustiprins darbuotojų teises gauti daugiau informacijos apie darbo užmokesčio dydį.

Komisija siūlys peržiūrėti Barselonos tikslus, kuriuos buvo užsibrėžta pasiekti iki 2010 m. Šiuo metu tik kiek mažiau nei pusė valstybių narių yra pasiekusios, kad 33 proc. vaikų iki 3 m. amžiaus ir 90 proc. vaikų nuo 3 m. iki mokyklinio amžiaus gautų oficialias vaiko priežiūros paslaugas. Komisija rems ir skatins valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai investuojama į ikimokyklinio ugdymo bei ilgalaikės priežiūros paslaugas.

3. Lyderystė ir vienodas dalyvavimas visuomenėje

Strategijoje prisiminta direktyva dėl lyčių kvotų biržinių bendrovių valdybose, kuri pirmąkart buvo pasiūlyta dar 2012 m. Direktyvoje nustatytas tikslas, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų sudaryti bent 40 proc. bendrovių valdybų nevykdomųjų direktorių. Komisija pasižada imtis veiksmų, kad ši direktyva būtų priimta kuo greičiau.

Siekiant padidinti moterų politinį aktyvumą, Komisija skatins moteris dalyvauti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose kaip rinkėjas ir kandidates, o ES finansavimo prašančios Europos politinės partijos bus raginamos pateikti informaciją apie partijos narių lyčių pusiausvyrą.

Savo darbe Komisija taip pat žada laikytis proporcingo lyčių atstovavimo: iki 2024 m. pabaigos visose savo valdymo pakopose planuoja užtikrinti 50 proc. lyčių pusiausvyrą, šį principą stengsis išlaikyti ir ES agentūrose bei savo organizuojamose konferencijose.

Komisija padės valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti veiksmingesnes strategijas, kaip didinti moterų, užimančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičių.

4. Lyčių lygybės gerinimas ir moterų įgalinimas visame pasaulyje

Strategijoje pabrėžiama, kad lyčių nelygybė yra pasaulinė problema, todėl ES šiam klausimui skirs dėmesio ir savo išorinėje politikoje.

Šiemet bus pradėtas įgyvendinti trečiasis Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo plėtojant išorės santykius veiksmų planas (angl. GAPIII). Taip pat startuos ES kampanija #WithHer, skirta kovai su žalingomis lyčių klišėmis ir stereotipais, dėl kurių visame pasaulyje nesibaigia smurtas prieš moteris. Bus įgyvendinama iniciatyva „Spotlight“, vykdoma kartu su JT, pagal kurią kovai su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ES skyrė iš viso 500 mln. eurų. Be to, toliau bus įgyvendinamas 2019–2024 m. ES strateginis požiūris ir veiksmų planas dėl moterų, taikos ir saugumo.

Pasinaudodama Išorės investicijų planu, ES skatins moterų verslumą ir dalyvavimą darbo rinkoje šalyse partnerėse. Komisija taip pat stengsis didinti lyčių lygybę ir moterų įgalinimą Afrikoje.

Ekspertas: tai naujas etapas, kurio laukia išbandymai

Įvertinęs EK pateiktą strategiją, lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas teigia, kad ji išsiskiria iš ankstesnių strateginių Komisijos veiksmų savo ambicingumu ir ryžtingai suformuluotais veiksmais. Tačiau jų sėkmė priklausys ir nuo kitų ES institucijų – Europos Parlamento ir Tarybos – bei valstybių narių pasiryžimo imtis šio klausimo.

„Matyti, kad U. von der Leyen Komisija pasirengusi iš esmės sugrąžinti lyčių lygybės temą į ES politiką kaip klausimą, lygiavertį visiems kitiems. Svarbu, kad ir pati Komisija rodys pavyzdį – ji planuoja užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir lyties aspekto integravimą savo kasdieniam darbe. Tam bus sukurta nauja Lygybės darbo grupė, kurią sudarys visų Komisijos tarnybų ir Europos išorės veiksmų tarnybų atstovai“, – tvirtina D. Paulauskas.

Vis tik strategijoje Tarnybos atstovas įžvelgė ir trūkumų. Jo teigimu, Komisijos strategijoje pernelyg mažai veiksmų ir priemonių skirta lyčių stereotipų mažinimui, nepaisant to, kad kova su stereotipais yra įrašyta į pirmąjį strategijos tikslą – tikslingai tam bus skirta tik dvi ES informavimo kampanijos. D. Paulauskas taip pat pasigedo didesnio dėmesio vyriškumo normų keitimo klausimui ir vyrų įtraukimui į lyčių lygybės temą.

„Įdomu dar ir tai, kaip Komisijai pavyks pasiekti savo tikslų naudojant jau „klasikiniu“ tapusį strateginį kelią – derinti tikslines priemones (vertikalų principą) su lyties aspekto integravimu (horizontaliu principu). Tai institucinė lyčių lygybės strategija, kurią Europoje pradėta taikyti dar 1995 m. ir kuri drąsiai gali būti vadinama tradicine. Kyla klausimas, ar šiuos tikslus pavyks pasiekti laikantis tradicinio kelio. Galbūt šiam naujam etapui reikia ir naujo strateginio priėjimo?“, – svarsto ekspertas.

 

KRITIKA ANKSTESNĖMS EK PRIEMONĖMS

Prieš pradedant formuoti naująją strategiją 2020-2025 metams, buvo įvertintas paskutinis ES lyčių lygybės strateginis dokumentas, numatęs priemones lyčių lygybei skatinti 2016-2019 metais. Dokumento stiprybes ir silpnybes aptariančioje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į šiuos aspektus:

  • Pastebėta, kad pats dokumentas, kitaip nei ankstesniais metais, buvo žemesnio teisinio statuso ir politinės galios: vietoje ES strategijos priimti „strateginiai įsipareigojimai“, laikomi darbiniu EK dokumentu;
  • Dokumente trūko dėmesio lyčių stereotipų ir kultūrinių normų kaitai, šios problemos nebuvo sprendžiamos nuosekliai ir tikslingai;
  • Dokumentas stokojo sąveikinio požiūrio (angl. intersectionality) ir dėl to paliko nuošalyje moterų su negalia, LBTQI, žemesnio išsilavinimo moterų grupes, nors įtraukė migrančių ir vienišų motinų problemas;
  • Nepakako vyrams skirtų lyčių lygybės priemonių, ypač kalbant apie vyrų skatinimą naudotis priežiūros atostogomis, dirbti feminizuotose srityse (sveikatos, švietimo, globos);
  • Tokios priemonės kaip EK rekomendacijos dėl atlyginimų skaidrumo, sąmoningumo kėlimo kampanijos, moterų verslininkių tinklaveikos skatinimas nedavė norimo rezultato ir nebuvo efektyvios.