2017 gruodžio 14 d.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba lapkričio pabaigoje nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) diskriminavo žmones su judėjimo negalia. Institucijos pastatas nėra pritaikytas, tad pareiškėjas negalėjo gauti įstatymu jam garantuotų paslaugų.
Nusipirkęs netinkamą prekę, vartotojas norėjo patekti į VVTAT ir pasikonsultuoti su šios įstaigos tarnautojais, tačiau, jis negalėjo to padaryti dėl specialaus įvažiavimo nebuvimo – patekti į pastatą galima tik stačiais laiptais.
Prasidėjus tyrimui, VVTAT atstovai sutiko, kad pastato aplinka nepritaikyta, ir aiškino, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių išspręsti šį klausimą: šalia įėjimo montuojamas skambutis, kurį paspaudę žmonės su negalia galėtų išsikviesti darbuotoją, priimsiantį skundą arba padėsiantį patekti į vidų. VVTAT taip pat pradėjo viešųjų pirkimų procedūrą dėl lifto, įsigijo surenkamą rampą, apklausė tiekėjus dėl keltuvo įrengimo. Kadangi pastatą saugo valstybė, VVTAT kreipėsi į už architektūrinį paveldą atsakingas institucijas.
Konsultacijas ir informaciją VVTAT vartotojai gali gauti telefonu, prašymus bei skundus įmanoma pateikti paprastu arba elektroniniu paštu, per internetinę Vartotojų teisių informacinę sistemą.
Nors VVTAT pasiūlo konsultacijų ir paslaugų alternatyvas, jos neatitinka nei Lygių galimybių įstatymo, nei Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Pirma, vietos prieinamumas patenka į paslaugos (ne)teikimo sampratą. Antra, Konvencija įtvirtina žmonių su negalia savarankiškumą ir valstybių pareigą pritaikyti svarbių pastatų ir vietų aplinką.
„Kiekvienas gyventojas turi teisę gauti konsultacijas žodžiu, kartais interneto neužtenka, nes gyvas bendravimas yra labai svarbus. JT neįgaliųjų teisių komiteto narys profesorius Jonas Ruškus pabrėžė, jog aplinkos nepritaikymas yra diskriminacija, o žmogaus įnešimas į pastatą kitų pagalba, nors tą akimirką jam ir sudaroma galimybė patekti į vidų, žeidžia asmens orumą. Tokiais principais vadovaujamės ir mes“, – sakė pareiškėjo skundą tyrusi teisininkė Audronė Daukšaitė-Timpė.
Lygių galimybių kontrolierės vyresnysis patarėjas teisės klausimais Vytis Muliuolis supranta, kad kai kurių senųjų pastatų pritaikyti tiesiog neįmanoma, ir įmonėms bei institucijoms pataria į tai atsižvelgti dar prieš nuomojant patalpas.
„Techninės priemonės iš tiesų labai pažengusios, tai daug daugiau nei pandusas arba liftas. Bet jeigu tikrai nėra galimybės, pastato savininkas arba nuomininkas turi prisiimti atsakomybę, pripažinti, jog aplinka yra nepritaikyta, ir ieškoti naujos erdvės, į kurią būtų galima perkelti viešąjį objektą“, – teigia jis.