moteris smurtas
Pexels nuotr.
2024 vasario 28 d.
Ekspertės apie smurtą prieš moteris su negalia: „Pavojaus signalų yra daug“

Tikrieji smurto prieš moteris su negalia mastai Lietuvoje kol kas – po nežinios skraiste. Šioje srityje dirbantys ekspertai perspėja, kad problema rimtesnė nei atrodo.  Anot jų, negalia tik sustiprina asmens pažeidžiamumą, tad paleisti į darbą kumščius ar kitaip skaudinti artimą žmogų yra dažna praktika.

Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovės Simonos Aginskaitės, tai neatspindi tikrosios situacijos. Jos teigimu, visų pirma duomenys renkami labai ribotai, fiksuojama tik tuomet, kai negalia yra visiškai akivaizdi, antra, dėl visuomenėje įsigalėjusių nuostatų apie negalią pagalbos kreipiamasi retai.

„Neramina tai, kad smurtaujama gerokai dažniau nei rodo mūsų statistika. Išties mastai yra daug didesni. Juolab, žinant, kad fizinis, o taip pat ir seksualinis smurtas neretai yra tik galutinė psichologinės ar ekonominės žmogaus kontrolės išraiška. Darome išvadą, kad žmonės su negalia, ypatingai moterys, dėl savo būklės yra didelėje rizikos zonoje patirti smurtą“, – sakė S. Aginskaitė.

Ekspertė nurodė, kad apie tai liudija žmonių su negalia organizacijų tyrimai. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus atlikta viktimologinė apklausa atskleidė, kad net 84 proc. nuo smurto nukentėjusių moterų bent kartą patyrė fizinę prievartą, beveik kas ketvirta jų nuo sutuoktinių ar artimųjų kenčia reguliariai. Nepaisant to, vos penktadalis nukentėjusių moterų kreipiasi pagalbos.

Smurtinis elgesys vertinamas kaip normalus

S. Aginskaitės pastebėjimu, taip yra dėl kelių priežasčių. „Dalis moterų kalba apie nusivylimą, kad tinkamos reakcijos taip ir nesulaukė, buvo tikima artimaisiais, o ne jomis. Dalis patiria gėdą tiek kviesti policiją, tiek būti pastebėtoms kaimynų ir panašiai. Dar vienas svarbus aspektas – moterys su negalia, lyginant su jos neturinčiomis, yra labiau priklausomos nuo savo partnerių, bijo jų netekti ir taip dar labiau padidinti savo izoliaciją. Dėl to, net patyrusios smurtą, jos gali tai praignoruoti. O kartais smurto tiesiog neatpažįsta“, – vardijo negalios organizacijų forumo atstovė.

S. Aginskaitė įsitikinusi, kad norint keisti situaciją, būtina kelti visų su šia sritimi susijusių pusių kvalifikaciją ir didinti supratimą apie negalią. „Negalia vis dar apipinta galybe klaidingų nuostatų. Pavyzdžiui, tokiu žmogumi mažiau pasitikima, jis vertinamas kaip mažiau adekvatus, „pats kaltas“ ir panašiai. Iš kitos pusės ir pats smurtinis elgesys neretai nuvertinamas ar net laikomas kaip normalus“, – pažymėjo ekspertė.

Kaip tokį elgesį ji įvardijo apleistumą. „Retai kada kreipiamas dėmesys, jei nuo kitų priklausomas asmuo yra, pavyzdžiui, nenusiprausęs, jo drabužiai prastos būklės, jam trūksta skysčių ir panašiai. O jei ir pastebima, į tai numojama ranka, tarsi žmonėms su negalia taikytinas mažesnis gyvenimo kokybės standartas“, – teigė S. Aginskaitė.

Kitas pavojaus signalas, galintis rodyti smurtą, yra hipergloba. „Ji pasireiškia, kai žmogus yra nuasmeninamas, už jį kalbama, net ir policijoje ar pas gydytojus. Specialistai su negalia turinčiu asmeniu turėtų kalbėtis tiesiogiai ar per nepriklausomus asistentus ir įsigilinti į kiekvieną aspektą, ypač galimo smurto atveju“, – akcentavo ekspertė.

S. Aginskaitės nuomone, visgi pagrindinė prevencinė smurto prieš žmones su negalia artimoje aplinkoje priemonė yra jų nepriklausomybės užtikrinimas.

„Dažniausiu atveju moteris neatsidurtų smurtinėje situacijoje ar santykiuose, kuriuose ja manipuliuojama, jei gautų visas žmogišką orumą ir savarankiškumą užtikrinančias paslaugas. Ji galėtų dirbti ir uždirbti, mokytis, išeiti iš namų, nepriklausyti nuo savo partnerio, kalbant apie higieną ir sveikatą. Ji tiesiog taptų mažiau pažeidžiama“, – tikino negalios organizacijų forumo atstovė.

Fizinis smurtas – ne tik mėlynės ant kūno

Kaip pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė, įvykus smurto protrūkiui, svarbu jį atpažinti ir nedelsti kreiptis pagalbos. Fizinis smurtas – ne tik žmogaus mušimas ar spardymas. Smurtautojas savo įniršį gali išlieti mėtydamas į asmenį įvairius daiktus, stumdydamas, tampydamas už plaukų, žnaibydamas. Pasitaiko, kai moterys žalojamos, jas deginant žiebtuvėliu, taip pat kandžiojamos.

Smurtinių incidentų atveju nukentėjusiosios kartais užrakinamos kambaryje, vonioje ar balkone ir neišleidžiamos, tai taip pat yra fizinio smurto apraiška.

Pasak M. Jurkutės, smurtautojai dažnai specifiškai naudojasi tuo, kad jų auka turi negalią, nesvarbu, kokia ji būtų – judėjimo, regos, klausos, intelekto ar kompleksinė. „Būdų sukelti fizinį skausmą yra daug, ir toli gražu ne visi jie baigiasi žymėmis ant kūno. Pavyzdžiui, partneris gali tiesiog neleisti naudotis mobilumo priemonėmis, paslėpti vežimėlį, jį staiga patraukti, atimti neregio lazdelę ir panašiai“, – sakė ekspertė.

Moteris su negalia taip pat gali patirti manipuliavimą vaistais. Tokiu atveju smurtautojas gali duoti kitus, nei paskirti, vaistus, padidinti ar sumažinti vaistų dozes, versti juos vartoti per prievartą ar juos paslėpti ir taip sukelti fizines komplikacijas, sąmoningai slopinti žmogų.

Dar vienas fizinio smurto aspektas, kaip minėjo M. Jurkutė, yra kūno autonomijos ribojimas. Pavyzdžiui, pastojusi moteris verčiama nutraukti nėštumą, gali patirti priverstinę sterilizaciją ar priverstinį invazinį gydymą.

Atmintinė patyrus ar pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje:

  • Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112
  • Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
  • Visa informacija apie smurtą ir pagalbą vienoje vietoje visureikalas.lt.

 

Daugiau informacijos:

Marius Morkevičius

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas

Tel. (85) 2050634

Mob. (8671)71263

El.p. marius.morkevicius@lygybe.lt

 

 

ES logotipas

Parengta įgyvendinant projektą „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Požiūris, pateikiama turinyje, atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nuomone. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės už išreikštą poziciją.