2021 balandžio 29 d.
Valdant pandemiją suvaržymai, kaip ir nepasitenkinimas jais, yra neišvengiami. Visi apribojimai ir planuojamos lengvatos Galimybių paso turėtojams glumina gyventojus bei kelia nemažai klausimų dėl galimos diskriminacijos. Todėl susirūpinę žmonės kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (Tarnybą) prašydami paaiškinti, ar nėra pažeidžiamas jų lygiateisiškumas.
Galimybių pasas
Karantino lengvinimas planuojant teikti Galimybių pasą visuomenėje kelia nemažai sumaišties. Tiek gyventojai, tiek žiniasklaida kreipiasi į Tarnybą prašydami įvertinti, ar žmonių skirstymas pagal gautą (ar negautą) vakciną, COVID-19 diagnozę bei neigiamą testo rezultatą nepažeis žmogaus teisių.
Kadangi Galimybių pasas nėra priimtas, o projekto dokumentas nėra viešai prieinamas, nežinoma, kokiomis sąlygomis ši priemonė galios, kaip jos taikymą veiks masinis skiepijimas ir plintančios naujos viruso atmainos. Tad bet koks vertinimas kol kas gali būti tik teorinis.
Kalbant bendrai, nesudarius vienodų galimybių gauti vakciną ir įvedus vadinamąjį Galimybių pasą pasiskiepijusiems ar jau persirgusiems, nemaža dalis visuomenės grupių galėtų susidurti su diskriminacija. Pavyzdžiui, asmenys, kurie dėl savo amžiaus, profesijos bei sveikatos negali pasinaudoti galimybe skiepytis. Taip pat tie, kurie nėra sirgę, bet dar nesulaukė savo eilės vakcinuotis. Tarnybos teisininkų vertinimu, asmenys, kurie nėra sirgę koronavirusine infekcija, neturėtų būti „baudžiami“ jiems nesudarius galimybės lygiai su visais grįžti į viešąjį gyvenimą. Nors, suprantamas ir poreikis apsaugoti asmenų sveikatą ir gyvybę.
Mažiau palankioje padėtyje galėtų atsidurti ir tie, kurie dėl geografinių ar finansinių priežasčių negalėtų pasinaudoti testais, galimai suteiksiančiais teisę gauti Galimybių pasą. Testavimo tvarka nėra patvirtinta, bet lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė viliasi, jog bus atsižvelgta į tai, kad žmonių galimybės įpirkti testavimo paslaugą bei atvykti į testo atlikimo vietas yra labai skirtingos.
Galimybių pasą vertinant iš lygiateisiškumo perspektyvos, labai svarbu žinoti, kaip ši priemonė bus reglamentuojama. Įvedant bet kokį teisinį reguliavimą, kuris apriboja tam tikras žmogaus teises, svarbu, kad suvaržymai būtų teisėti ir būtini bei proporcingi demokratinėje visuomenėje. Jei ši (arba bet kuri kita) priemonė bus įteisinta Vyriausybės nutarimu ar įstatymu, lygių galimybių kontrolierė neturės teisinio pagrindo tirti gyventojų skundų dėl jos taikymo. Tokiu atveju, dėl ribojimų atitikimo Konstitucijai, kurioje yra įtvirtintas ir draudimas diskriminuoti, turėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas.
Skirtingos saviizoliacijos sąlygos
Vienas pareiškėjas pastebėjo, kad kai kuriems žmonėms, grįžusiems iš užsienio, taikomos skirtingos saviizoliacijos sąlygos. Kaip pavyzdį jis pateikė sportininkus bei dvasininkus.
Ši nuostata neprieštarauja diskriminaciją apibrėžiančiam Lygių galimybių įstatymui. Darbinė veikla, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip socialinė padėtis, į šios apibrėžimą nepatenka (socialinė padėtis pirmiausia sietina su turimomis pajamomis, išsilavinimu ir kvalifikacija).
Lygių galimybių įstatyme numatomas baigtinis galimos diskriminacijos pagrindų sąrašas: lytis, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etninė priklausomybė bei religija. Jei asmenys traktuojami nevienodai dėl kitų priežasčių, lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą.
Prioritetinių grupių išskyrimas
Kitas gyventojas lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės klausė, ar prioritetinių grupių išskyrimas organizuojant visuomenės skiepijimą nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo.
Gyventojų vakcinavimo sąlygos įtvirtintos Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos apraše. Šiame dokumente išskiriamos prioritetinės, rizikos bei tikslinės grupės, kurioms priklausantys asmenys skiepijami pirmumo tvarka. Grupės išskirtos įvertinus didžiausią riziką užsikrėsti virusu arba susirgti sunkia šios ligos forma.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme sveikatos apsaugos ministrui deleguojama teisė nustatyti, kurie asmenys gali būti skiepijami anksčiau nei kiti. Apraše įtvirtintos eilės sudarymas yra paremtas įstatymu.
„Kai turime ribotus išteklius, sąžiningas jų paskirstymas yra labai svarbus. Lengvatos dėl amžiaus yra galimos, tačiau jomis turi būti siekiama teisėto tikslo, o jo siekiama būtinomis ir proporcingomis priemonėmis. Šiuo atveju, pagrindinis uždavinys – užtikrinti visuomenės sveikatą pirmiausia apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis. Manau, kad šiuo atveju tikslas gali pateisinti eilės nustatymą. Žinoma, kartais klausimų kelia paties eiliškumo dėliojimas ir vakcinacijos planavimas, tačiau kai kurios situacijos, atsižvelgiant į viruso plitimą, kinta taip greitai, kad klaidos jose yra neišvengiamos. Žinoma, svarbu, ar jos neproporcingai nepažeidžia atskirų grupių teisių“, – apibendrina B. Sabatauskaitė.
Privalomas (kartais vadinamas „priverstinis“) testavimas
Lygių galimybių kontrolierė gavo klausimą, ar privalomas švietimo darbuotojų testavimas nėra diskriminacija. „Kirpėjos, pardavėjos bei tie patys Seimo nariai dirbdami kontaktiniu būdu turėtų taip pat darytis testus, nes jie kontaktuoja su ne ką mažiau žmonių nei pedagogai“, – teigiama paklausime.
Vyriausybės sudarytame sąraše, kurių profesijų atstovai privalo periodiškai tikrintis, yra ne tik pedagogai. Periodiškai testuotis dėl COVID-19 turi sveikatos priežiūros įstaigų personalas, socialinių paslaugų teikėjai, vaistinių darbuotojai ir t. t. Grožio paslaugų, kultūros ir meno bei kitų sektorių darbuotojai privalo testuotis prieš pradėdami dirbti bei atnaujindami darbinę veiklą. Priverstinio testavimo, naudojant fizinę jėgą ar kita, Lietuvos teisės aktai nenumato.
Savo nutarimais Vyriausybė turi teisę nustatyti darbus ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems, ar neserga COVID-19. „Tikėtina, kad šios veiklos nustatytos atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, proporcingumo principus, įvertinus galimą infekcijos pernešimo riziką ir turimų kontaktų dažnumą bei pastovumą“, – sako lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.
Daugiau apie diskriminaciją COVID-19 pandemijos kontekste skaitykite ČIA.