2017 kovo 6 d.
Kovo 3 dieną Tarnyboje lankėsi vaikų ir paauglių psichiatras prof. dr. Dainius Pūras, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichinę sveikatą ( angl. Special Rapporteur on the right of everyone to the enjoyment of the highest attainable standard of health).
Dainius Pūras yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėjas, Vilniaus universiteto ligoninės Vaiko raidos centro medicinos daktaras, žmogaus teisių gynėjas, profesorius. Dainius Pūras dėsto Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, Filosofijos fakultete. 2007–2011 metais buvo Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys ekspertas.
Profesorius Tarnybos darbuotojus supažindino su darbu Jungtinėse Tautose, rūpinantis kiekvieno žmogaus teise į aukščiausius standartus sveikatos srityje, dalinosi įžvalgomis apie sisteminius trikdžius Lietuvoje ir pasaulyje, neleidžiančius užtikrinti kokybiškų ir visapusiškų sveikatos paslaugų. Kiekvienas žmogus, pasak Dainiaus Pūro, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turi prigimtinę teisę į sveiką psichinę ir fizinę raidą – jam, priklausomai nuo poreikių, turi būti užtikrinama visa reikalinga pagalba ir medicinos paslaugos. Apžvelgdamas sveikatos priežiūros situaciją pasaulyje, profesorius pastebi, kad teisės į sveikatą užtikrinimas tiesiogiai susijęs su skurdo ir smurto prevencija bei būtinybe mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių diskriminaciją. Pasak jo, tiesiausias kelias į visapusišką sveikatos užtikrinimą yra demokratija ir pagarba žmogaus pagrindinėms teisės.
Nors Lietuva, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, būdama demokratinė valstybė, priklauso „elito klubui“, mes vis dar susiduriame su iššūkiais, kuriuos reikia spręsti neatidėliotinai. Lietuvoje, pasak profesoriaus, psichikos ligonius vis dar gydome vaistais, nors įvairiose pasaulio šalyse, ypač tose, į kurias Lietuva lygiuojasi, tai jau laikoma atgyvenusia ir nebetaikytina praktika, o tokiems ligoniams dažniau taikomas psichosocialinis gydimas. Taip pat Dainius Pūras teigia, kad psichinės sveikatos srityje turime visuotinai taikomą iškreiptą ir prieštaraujantį prigimtinėms žmogaus teisėms požiūrį: mums, kaip visuomenei, yra svarbesnis visuomenės saugumas, o ne žmogaus teisė į geriausią galimą gydimą. Dėl to, pasak profesoriaus, psichinius ligonius ar protinę negalią turinčius asmenis esame linkę uždaryti bei izoliuoti nuo kitų visuomenės narių bei juos gydyti vaistiniais preparatais, užuot teikę kokybiškesnes ir paveikesnes psichosocialines paslaugas. Norėdami „spėti su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis“ turėtumėme situaciją keisti iš esmės. Tą įpareigoja ir aukščiausi standartai numatyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijose ir kituose tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti.
Trumpai apie Jungtinių Tautų specialiuosius pranešėjus
Kai Jungtinės Tautos kokią nors sritį identifikuoja kaip reikalingą specialios priežiūros ar papildomo dėmesio, tai sričiai paskiriamas nepriklausomas ekspertas, vadinamas specialiuoju pranešėju.
Jungtinių Tautų specialiųjų pranešėjų tikslas – tirti, stebėti, analizuoti ir viešai pranešti apie žmogaus teisių problemas pasaulyje; patarti ir teikti pasiūlymus, kaip situaciją reikėtų keisti ar gerinti.
Šiuo metu įvairiems žmogaus teisių klausimams yra paskirta virš 40 Jungtinių Tautų tematinių specialiųjų pranešėjų ir apie 15 specialiųjų pranešėjų, paskirtų konkrečioms šalims ar regionams stebėti. Visi jie atskaitingi Žmogaus Teisių tarybai ir Generalinei asamblėjai.
Specialieji pranešėjai nedirba Jungtinėms Tautoms, nors juos šiam darbui ir paskiria Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių taryba. Paskirdama asmenį specialaus pranešėjo pareigoms, Žmogaus Teisių taryba suteikia įgaliojimus nagrinėti bei interpretuoti sritį, kurioje pranešėjas yra paskirtas – prof. Dainiaus Pūro atveju, jam suteikti įgaliojimai analizuoti, tirti ir interpretuoti, kas yra fizinė ir psichinė sveikata bei kaip teisė į sveikatą kiekvienam asmeniui yra užtikrinama skirtingose valstybėse.
Pranešėjų darbas vyksta visuomeniniais pagrindais, taip užtikrinant laisvę darbui ir interpretacijai pranešėjo mandato srityje. Nei vienas jų už šį darbą atlyginimo negauna, jiems suteikiamas tik administracinis palaikymas. Taip pat jie neatstovauja nė vienai pasaulio valstybei. Į šią poziciją gali pretenduoti viso pasaulio ekspertai.
Pranešėjų darbą (mandatą) sudaro trys pagrindiniai elementai:
- Misija konkrečioje šalyje (angl. Country Mission). Misijos metu specialusis pranešėjas lankosi pasirinktoje šalyje, siekdamas įvertinti, ar valstybė užtikrina savo gyventojų pagrindines teises pilna apimti (pranešėjas situaciją savo tiria srities ribose). Vizitas paprastai trunka iki 2 savaičių. Prieš vykdamas į šalį ar vizito metu, pranešėjas turi teisę nurodyti kokiose įstaigose, institucijose ar vietose nori lankytis, kokia informacija jam turi būti teikiama ir pan. Po vizito rengiama ataskaita.
- Teminių pranešimų rengimas. Pranešėjas įsipareigoja parengti 2 pranešimus per metus. Temą pasirenka pats ekspertas. Pranešimai pristatomi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Ženevoje ir Generalinėje asamblėjoje Niujorke.
- Specialių kreipimųsi į valstybes rengimas. Kreipimasis rengiamas gavus bei ištyrus skundą dėl žmogaus teisių pažeidimų kokioje nors šalyje. Skundas gali būti pateikiamas dėl konkretaus asmens ar dėl sisteminės praktikos, nukreiptos į didesnę žmonių grupę. Specialiųjų pranešėjų parengti kreipimaisi į valstybės vyriausybę paprastai būna konfidencialūs, laikantis principo „No naming and shaming” (neįvardinti ir negėdinti).
Dainius Pūras teigia, kad specialieji pranešėjai dažnai susiduria su įtemptomis situacijomis, ypač jei po vizito į konkrečią valstybę pateikiamos išvados apie pastebėtus žmogaus teisių pažeidimus, su kuriomis valstybės nenori sutikti. Taip pat dažnai susiduriama su valstybių spaudimu situaciją vertinti ir interpretuoti jiems palankia kryptimi, teikti palankias išvadas ir rekomendacijas.
Daugiau informacijos apie prof. Dainiaus Pūro darbą Jungtinėse Tautose ieškokite ČIA.