2021 kovo 23 d.
Visuomenė labiausiai šalinasi romų, iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų, musulmonų, asmenų su psichikos negalia ir homoseksualių žmonių, atskleidė Etninių tyrimų instituto apklausa. Kasmet Lietuvos gyventojų nuostatas analizuojantis tyrimas dar kartą patvirtino, kad priešiškumas šioms socialinėms grupėms niekur nedingo. Priešingai – beveik pusė apklaustųjų tvirtina, kad per pastaruosius 5 metus jų požiūris į šias grupes pablogėjo.
Požiūris į etnines grupes: visuomenė nepalankiausiai vertina romus
Naujausioje apklausoje matyti, kad romai išlieka ta visuomenės grupė, kurią Lietuvos gyventojai apklausose vertina nepalankiausiai ir priešiškiausiai.
Paklausti, su kuo iš išvardytų žmonių grupių nenorėtų gyventi kaimynystėje, didžioji dalis apklaustųjų (58 proc.) nurodė romus. Tiesa, taip manančių dalis, lyginant su 2019 m. atlikta apklausa, šiek tiek (5 p.p.) sumažėjo, tačiau romai vis tiek išliko pirmieji ilgame visuomenės grupių sąraše.
Etninių tyrimų institutas pastebi, kad apklaustieji kaip galimus kaimynus palankiai vertina daugumą etninių grupių – kaimynystėje su ukrainiečiais, rusais, baltarusiais, lenkais, moldavais, gruzinais, žydais, totoriais, turkais, sirais ir kinais nenorėtų gyventi mažiau kaip penktadalis žmonių. Išsiskiria tik nepalankus kelių kitų etninių grupių vertinimas – irakiečių, čečėnų ir romų. Kaimynystėje su irakiečiais nenorėtų gyventi 21 proc., su čečėnais – 36 proc. apklaustųjų.
Daugiausiai apklaustųjų – net 60 proc. – tvirtino, kad išnuomoti savo būsto nenorėtų būtent romams. Prieš metus taip tvirtinusių buvo 5 p. p. daugiau, todėl ir šis nusistatymas nežymiai sumažėjo. Su romais vienoje darbovietėje nenorėtų dirbti 37 proc., panašiai kaip ir 2019 m. (39 proc.).
Nepaisant paskutiniais metais simboliškai sušvelnėjusių gyventojų nuostatų romų atžvilgiu, net 54 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad per pastaruosius 5 metus jų požiūris į romus pablogėjo ir tik 15 proc. – kad pagerėjo. Tuo tarpu apie kitas etnines grupes gyventojų nuomonė daugiausiai keitėsi į gera: 57 proc. respondentų tvirtino, kad jų požiūris į baltarusius per šį laiką gerėjo, 50 proc. tą patį sakė apie lenkus, 46 proc. – apie ukrainiečius, 42 proc. – apie rusus.
Požiūris į religines grupes: labiausiai vengtų musulmonų
Vertinant Lietuvos gyventojų nuostatas religinių grupių atžvilgiu, matyti, kad visuomenė labiausiai nusiteikusi prieš vieną grupę – musulmonus. Net 41 proc. apklaustųjų nenorėtų gyventi musulmonų kaimynystėje, 39 proc. – išnuomoti jiems būsto, 28 proc. – dirbti toje pačioje darbovietėje. Lyginant su 2019 m. rezultatais, nepalankus musulmonų vertinimas visais šiais klausimais šiek tiek išaugo.
Beveik pusė (48 proc.) respondentų teigė, kad per penkmetį jų nuomonė apie musulmonus pablogėjo, tik 16 proc. tvirtino atvirkščiai. „Nuostatos šios grupės atžvilgiu gana ženkliai svyruoja, o auganti socialinė distancija paprastai gali būti siejama su įvykiais užsienio šalyse (pavyzdžiui, pabėgėlių krize, teroristiniais išpuoliais), bet ne Lietuvoje“, – rašoma Etninių tyrimų instituto rezultatų apžvalgoje.
Dalis visuomenės savo aplinkoje šalintųsi ir kitų religinių grupių – Jehovos liudytojų, hinduistų ir budistų. Jehovos liudytojų kaimynystėje nenorėtų gyventi 29 proc. apklaustųjų, jiems nuomoti būsto – 28 proc., būti bendradarbiais – 17 proc. Panaši respondentų dalis tokias pačias nuostatas turi ir hinduistų, budistų atžvilgiu. Lyginant su 2019 m. apklausa, nepalankiai Jehovos liudytojus vertinančių dalis sumažėjo apie 4 p. p., hinduistus, budistus – atvirkščiai, padidėjo.
Iš visų religinių grupių mažiausiai priešiškumo apklausoje susilaukė tradicinių krikščioniškos kilmės krypčių tikėjimo atstovai.
Požiūris į buvusius kalinius, asmenis su psichikos negalia ir homoseksualius asmenis – blogėjo
Kitos Lietuvos gyventojų nepalankiai vertinamos grupės yra iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, asmenys su psichikos negalia ir homoseksualūs žmonės.
Iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų savo kaimynais nenorėtų matyti 54 proc. respondentų, išnuomoti būsto – 58 proc., būti bendradarbiais – 35 proc. Palyginus su rezultatais iš ankstesnės apklausos, net 10 p. p. padidėjo respondentų, kurie nenorėtų gyventi šių žmonių kaimynystėje, dalis. Neigiamos nuostatos matomos ir uždavus klausimą, kaip apklausos dalyvių nuostatos keitėsi per paskutinius 5 metus: dažniausiai sulaukta atsakymo, kad jų požiūris pablogėjo būtent buvusių kalinių atžvilgiu (57 proc.).
Asmenys su psichikos negalia būtų nepageidaujami beveik pusės apklaustųjų (45 proc.) kaimynystėje. Panašus jų skaičius (51 proc.) nenorėtų nuomoti būsto, o 40 proc. – būti kolegomis darbe. Trečdalis (35 proc.) respondentų teigė, kad per pastarąjį penkmetį jų nuomonė apie šią grupę pablogėjo, tačiau 22 proc. tvirtino priešingai.
Homoseksualių asmenų kaip savo kaimynų nenorėtų matyti 36 proc. apklausos dalyvių, būsto nenuomotų 36 proc., o dirbti vienoje darbovietėje nenorėtų 25 proc. Šių nuostatų paplitimas panašus į tą, kuris buvo užfiksuotas 2019 m. apklausoje. Tačiau nemaža dalis naujausioje apklausoje dalyvavusių asmenų (46 proc.) tikino, kad jų požiūris į homoseksualius asmenis per 5 metus pablogėjo ir tik 18 proc. teigė, kad šią grupę pradėjo vertinti pozityviau.
Visuomenės nuostatų apklausa vyko 2020 m. spalio 13 – 23 dienomis. Apklausą užsakė Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklaustas 1101 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni) iš 118 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 2,95 proc.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektus „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą tobulinimas”, „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektas „NoPlace4Hate“ iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą. Projektą „#HATEFREE“ finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.