2025 liepos 14 d.
Nuo 2014-ųjų, kai įsigaliojo Stambulo konvencija, prabėgo daugiau nei dešimtmetis. Šiandien šią konvenciją yra ratifikavusios 38 valstybės ir Europos Sąjunga. Lietuva – vis dar ne. Šalia jos – vos 6 konvenciją pasirašiusios, bet taip ir neratifikavusios šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Vengrija. Kaip pirmasis tarptautinis teisės aktas, skirtas kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, pakeitė Europą?
Svarbiausi pokyčiai
Už Stambulo konvencijos įgyvendinimo stebėseną atsakinga ekspertų (-čių) grupė GREVIO savo metinėje ataskaitoje teigia, jog per dešimtmetį įvyko esminių pokyčių.
- Daugelyje šalių buvo peržiūrėti seksualinės prievartos apibrėžimai – jie pradėti grįsti ne fizinės jėgos įrodymu, o laisvai duotu sutikimu (angl. consent).
- Vis daugiau šalių įteisina praktiką, kad smurtautojas (ar smurto grėsmę keliantis asmuo) turi būti pašalinamas iš aukos gyvenamosios vietos.
- Beveik visos šalys įsteigė nacionalines koordinavimo institucijas, atsakingas už politikos stebėseną ir įgyvendinimą.
- Vis plačiau atpažįstamas ir į teisinę sistemą įtraukiamas skaitmeninis smurtas: persekiojimas naudojant technologijas, intymių vaizdų platinimas, kibernetinis priekabiavimas.
- Taip pat daugelyje valstybių įsteigti pagalbos centrai ir telefono linijos smurto aukoms.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas yra reali galimybė sukurti patikimesnę, veiksmingesnę apsaugos nuo smurto sistemą: „Šiandien Lietuvoje veikia dvi darbo grupės, siekiančios stiprinti teisinę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto – viena dėl ES kovos su smurtu prieš moteris direktyvos perkėlimo, kita – dėl kovos su seksualiniu smurtu ir seksualiniu priekabiavimu. Tai rodo, kad pripažįstame problemos mastą ir būtinybę ją spręsti. Tačiau be aiškaus, nuoseklaus tarptautinio pagrindo rizikuojame, kad pokyčiai liks fragmentiški. Stambulo konvencijos ratifikavimas šiuo metu būtų ne tik savalaikis, bet ir strategiškai svarbus žingsnis – jis sustiprintų nacionalinius teisinius įrankius, įpareigotų valstybę užtikrinti visapusišką pagalbą aukoms ir prevenciją, užtikrinant švietimą visais lygmenimis, o taip pat suteiktų tarptautinį atskaitomybės mechanizmą.“

Birutė Sabatauskaitė. G. Grėbliūnės nuotr.
Iššūkiai nesibaigė: smurtas vis dažnesnis tarp jaunimo
Progresas akivaizdus, tačiau GREVIO atkreipė dėmesį ir į išliekančias problemas.
- Seksualinio smurto aukų daugėja tarp jaunimo, smurtas vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę.
- Pastebimas žalingas pornografinio turinio poveikis vaikams ir paaugliams, susijęs su seksualinės prievartos tarp bendraamžių augimu.
- Nors pažanga yra akivaizdi, kai kuriose šalyse išlieka gilios teisinio reglamentavimo ir pagalbos sistemos spragos, o aukos susiduria su abejingu institucijų požiūriu ir ribota apsauga.
Moterų teisių gynėjų iššūkiai
GREVIO ekspertų (-čių) grupė išskyrė specifines problemas, su kuriomis vis dažniau susiduria įvairios moterų teises ginančios organizacijos. 2023 metais 67 pasaulio šalyse atlikta organizacijos „Kvinna till Kvinna“ apklausa atskleidė, kad net 75 proc. moterų teisių gynėjų ar jų organizacijų pastaraisiais metais susidūrė su grasinimais ar priekabiavimu dėl savo veiklos – tai 15 proc. daugiau nei 2021 metais.
GREVIO ataskaitoje pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip kai kuriose šalyse moterų teises ginančios organizacijos susiduria ne tik su tiesioginiais išpuoliais, bet ir su netiesioginiu spaudimu. Tai apima teisines procedūras, kurios naudojamos kaip spaudimo ar bauginimo priemonės, viešus pareigūnų pasisakymus, nukreiptus prieš organizacijų veiklą, reputacijos menkinimą, šmeižto kampanijas ir net policijos reidus.
Tokios tendencijos kelia grėsmę ne tik organizacijoms, bet ir pačioms smurto artimoje aplinkoje aukoms. Kaip teigiama ataskaitoje, stiprus ir savarankiškas feministinis judėjimas, taip pat žmogaus teisių gynėjų laisvė vykdyti savo veiklą yra lemiami veiksniai, padedantys įgyvendinti Stambulo konvenciją ir skatinti pokyčius apsaugos nuo smurto prieš moteris srityje.
Daugiau informacijos:
Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja
Tel. +370 5 205 0635
El.p. migle.kolinyte@lygybe.lt