Nors vis dar pasigirsta balsų, kad partnerių smurtas – nedarnos, alkoholio ar skurdo sukeliamas reiškinys, ekspertai jau senokai įrodė, jog jis yra kraštutinė lyčių nelygybės išraiška.
Ištakos – lyčių nelygybėje
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatomi būtiniausi aukų teisių ir apsaugos standartai, tarp įvairių smurtinių nusikaltimų įvardija ir smurtą dėl lyties. Juo šiame dokumente vadinami nusikaltimai, nukreipti į asmenį dėl jo/s lyties arba tie, nuo kurių neproporcingai dideliu mastu nukenčia vienos lyties asmenys.
Pažvelgę į Lietuvos policijos statistiką apie smurtą šeimoje, sužinosime, kad absoliuti dauguma nukentėjusių asmenų – moterys (82 proc.), o smurtauja beveik išimtinai vien vyrai (jie sudaro 91 proc. visų agresorių). Taigi, tokią situaciją galima laikyti klasikiniu smurto dėl lyties pavyzdžiu, atitinkančiu ir pasaulyje vyraujančias tendencijas.
Smurto šeimoje disproporcijos priežastį teisiškai paaiškina pažangiausiu šios srities dokumentu laikoma Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Konvenciją priėmusios šalys (Lietuva ją pasirašė 2013 m., tačiau ji dar nėra ratifikuota) pripažįsta, kad smurtas šeimoje yra lyčių nelygybės pasekmė.
Lygių galimybių ekspertų vertinimu, istoriškai susiklostę nelygūs moterų ir vyrų vaidmenys šeimoje prisidėjo prie situacijos, kai vyrų naudojama prievarta pateisinama ar nepastebima. Pavyzdžiui, tradiciniai lūkesčiai moterims – rūpintis buitimi, vaikais ir šeima – nėra vertinami kaip lygiavertis indėlis, lyginant su vyro statusu kaip šeimos aprūpintojo. Dėl šios dinamikos sprendimų priėmimo teisė dažnai neproporcingai atitenka vyrams.
Kaip rodo tyrimai, smurtaujantys vyrai neretai pasižymi nelygiaverčiu požiūriu į moteris – moterys jų vertinamos per ribotą, stereotipinę prizmę, kur joms tenka kontroliuojamas ir subordinuotas vaidmuo. Toks požiūris formuoja smurtinio elgesio pagrindą – partnerės suvokiamos ne kaip lygios, o kaip pavaldžios.
Abstraktus kalbėjimas maskuoja
Kalbant apie smurto šeimoje priežastis, viešojoje erdvėje dažnai išryškinamos tik socialinės problemos, tokios kaip alkoholizmas ar skurdas, pamirštant lyties aspektą. Tačiau statistika rodo, kad tai nėra pakankamas paaiškinimas – smurtas vyksta ir pasiturinčiose šeimose, o alkoholio vartojimas nebūtinai lemia smurtinį elgesį.
Lietuvos įstatymai šioje srityje yra lyčiai neutralūs – juose neminima konkrečiai moterų patiriama prievarta. Tačiau kai sąmoningumo didinimo kampanijose siūloma vengti lyties įvardijimo, ignoruojama statistinė realybė. Moterų ir vyrų patiriamas smurtas šeimoje nėra vienodas – moterys kenčia kur kas dažniau, o priežastys, dėl kurių jos nukenčia, iš esmės skiriasi nuo vyrų patiriamų atvejų. Vyrams dažniausiai smurtą sukelia kiti vyrai.
Ekspertai pabrėžia, kad kalbant neutraliai apie smurtą artimoje aplinkoje nebelieka galimybės matyti struktūrinį galios disbalansą. Tyrimai rodo, kad tokio požiūrio pasekmės – silpnėja apsaugos mechanizmai ir didėja rizika, jog aukos bus kaltinamos dėl smurtinės situacijos.
Iššūkis stereotipiniam vyriškumui
Frazė „moterys irgi smurtauja“ dažnai naudojama siekiant nukreipti dėmesį nuo fakto, kad dauguma smurtautojų šeimoje yra vyrai. Šios statistikos įvardijimas nėra kaltinimas visiems vyrams – tai siekis kalbėti apie problemą atvirai. Smurtas prieš moteris nereiškia, kad visa vyrų grupė yra atsakinga, tačiau kiekvienas vyras gali pasirinkti, kaip į tai reaguoti – tylėti ar prisidėti prie pokyčių.
Vyrų reakcija, jog juos ši tema neva juodina, dažnai rodo, kad visuomenėje vis dar nėra pakankamo vyriškumo reflektavimo. Kalbėjimas apie smurtą kaip apie galios, kontrolės, jėgos bei sprendimų monopolių išraišką – tai kvietimas permąstyti stereotipinį vyriškumą, o ne bandymas jį sugriauti. Tokios diskusijos padeda formuoti sveikesnę socialinę struktūrą.
Lyčių lygybės siekimas smurto prevencijos kontekste turėtų prasidėti nuo vaikų ugdymo. Mergaitėms dažnai diegiama, kad jos turi būti paklusnios ir rūpestingos, o berniukai – stiprūs, lyderiaujantys, neparodantys emocijų. Tokie skirtumai ugdo nelygiavertį požiūrį dar ankstyvame amžiuje. Berniukų ugdyme turėtų būti akcentuojamas gebėjimas reikšti emocijas, pagarba kitiems bei lygiavertiškumo vertybės.