Kvota – tai priemonė, kuria siekiama paspartinti lyčių lygybę užtikrinantį dalyvavimą ir atstovavimą, nustatant apibrėžtą vietų, kurias turi užimti moterys arba vyrai, skaičių arba procentą. Tokios kvotos gali būti įtvirtintos įstatymais arba savanoriškos. Kvotos gali būti taikomos siekiant panaikinti ankstesnį lyčių disbalansą skirtingose srityse ir skirtingais lygmenimis, įskaitant politines asamblėjas, sprendimų priėmimo pozicijas viešajame, politiniame ir ekonominiame gyvenime (įmonių valdymo organuose), taip pat siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir įtraukimą į tarptautines organizacijas.
Kvotos rinkimų sąrašuose
2019 m. duomenimis, du trečdalius (67,8 proc.) parlamentarų bendrai visose ES valstybėse sudarė vyrai ir tik trečdalį (32,2 proc.) – moterys. Kai kurios ES narės, siekdamos didesnės lyčių pusiausvyros įstatymų priėmimo lygmenyje, rinkimų sąrašuose yra nustačiusios lyčių kvotas.
Dauguma Europos Sąjungos valstybių visai nacionalinių rinkimų sistemai kvotų netaiko. Dėl šios priežasties daugumos šalių politinės partijos nėra įpareigotos užtikrinti subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą savo sąrašuose, kiekviena politinė partija gali nebent savanoriškai apsispręsti tokias kvotas naudoti.
Tačiau yra 11 ES valstybių narių, kurios tokias kvotas savo rinkimų sistemose yra įtvirtinusios įstatymais – tai Belgija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Lenkija, Portugalija, Liuksemburgas ir Slovėnija. Kvotos šiose valstybėse taikomos įvairiais būdais, pavyzdžiui, rinkimų sąrašuose užtikrinant 50 proc. moterų kandidačių arba taikant moterų ir vyrų kandidatų santykį 40:60. Nors šios rūšies kvotos ir padeda išlaikyti maždaug vienodą moterų ir vyrų skaičių partijų sąrašuose, tačiau netaikant papildomų taisyklių didelė dalis moterų dažnai atsiduria tik sąrašo pabaigoje, o pirmąsias vietas, kuriose atsiranda didesnė tikimybė laimėti vietas parlamente, užima vyrai. Siekiant išvengti šios problemos, kai kurios valstybės pradėjo taikyti „užtrauktuko“ sistemą, pagal kurią moterys ir vyrai partijos sąraše įrašomi pakaitomis ir užima kas antrą poziciją. Tokią sistemą savo partijos sąrašui taiko, pavyzdžiui, Švedijos Socialdemokratų partija. Priklausomai nuo valstybės rinkimų sąrašų reguliavimas gali būti skirtingas, pavyzdžiui, Portugalijoje partijos sąraše tos pačios lyties asmenys negali užimti daugiau nei dvi vietas iš eilės, apribojimai gali būti taikomi nustatant tam tikrą skaičių moterų ir vyrų sąrašo dešimtuke ir t.t.
Kvotų nesilaikymo atveju gresia skirtingos sankcijos: teisinės arba finansinės. Teisinės sankcijos yra taikomos Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje, šiose valstybėse rinkimų sąrašai, neatitinkantys nustatytos kvotos, yra pripažįstami negaliojančiais. Finansinės sankcijos taikomos Airijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje, kai kvotas ignoruojančioms partijoms yra sumažinamos rinkimų kampanijos subsidijos, o Kroatijoje finansinės sankcijos yra naudojamos skiriant baudas.
Sektinu pavyzdžiu lyčių kvotų rinkimų sąrašuose klausimu gali būti laikoma Portugalija. Šalyje 36 proc. parlamento narių sudaro moterys. Kvotos Portugalijoje buvo įvestos 2006 m. ir pirmą kartą pritaikytos 2009 m. rinkimuose, nustatant, kad kiekvienos lyties kandidatų skaičius negali būti mažesnis nei 33 proc. ir vienos lyties asmenys negali užimti daugiau kaip dviejų sąrašo pozicijų iš eilės. Dar 2005 m. moterų dalis Portugalijos parlamente sudarė tik 21,3 proc., o 2009 m. šis skaičius padidėjo iki 27,4 proc. 2019 m. pradžioje nuspręsta padidinti minėtą kvotą iki 40 proc.
Kvotomis grįstų rinkiminių sąrašų naudojimas nebūtinai užtikrina lyčių lygybę parlamente, 2020-ais metais EIGE paskelbtais duomenimis, tik Ispanijoje ir Portugalijoje išrinktų moterų dalis pasiekė (arba viršijo) kvotos tikslą. Nors įstatymais įtvirtintos kvotos negarantuoja greitos pažangos visose valstybėse, tačiau visuotinai teigiamo poveikio įrodymai yra akivaizdūs. Šalyse, taikančiose rinkiminių sąrašų kvotas, moterų dalis parlamente beveik padvigubėjo – nuo 18,2 proc. iki 34 proc. (moterų atstovavimas padidėjo 15,8 procentinio punkto). Palyginimui, kvotų neįvedusios valstybės pradėjo turėdamos didesnį moterų atstovavimą (24,8 proc.), tačiau šis išaugo tik iki 30,8 proc. (atstovavimas padidėjo tik 6 procentiniais punktais). Jei rinkimų sąrašų kvotas taikančios ir netaikančios valstybės ir toliau judės tokiu pačiu greičiu, ES narės, turinčios įstatymiškai įtvirtintas kvotas, lyčių balansą pasieks per ateinančius 6 metus, o priemonių netaikančios tai padarys tik iki 2042 m.
Kvotos organizacijų valdymo organuose
2024 m. duomenimis, moterų dalis Lietuvos biržinių bendrovių valdymo organuose sudaro 27 proc. ES vidurkis – 34 proc.
2022 m. lapkričio 23 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių. Dokumentas dar vadinamas Moterų valdybose (Women on Boards) direktyvos pavadinimu.
Jos tikslas – pasiekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose (vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijose) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip trečdalį vietų – nuo 33 proc. iki 49 proc.
Reikalavimai Lietuvoje taikomi plačiau. Jie apima ne tik biržines bendroves, bet ir įmones, kurios atitinka bent du iš šių kriterijų: daugiau kaip 250 darbuotojų, daugiau kaip 50 mln. eurų metinių pajamų ir / arba daugiau kaip 25 mln. eurų balanse nurodyto turto. Plačiau apie tai, kaip direktyva įgyvendinama, galima sužinoti paspaudus šią nuorodą.
Lyčių balansas įmonių valdybose generuoja didesnę ekonominę naudą – tokias išvadas pateikia Europos lyčių lygybės institutas (EIGE). Instituto tyrimai rodo, kad didesnės vertės, pelningumo ir inovatyvumo įmonių valdybos išsiskiria lyčių lygybe. EIGE ekspertų skaičiavimais, lyčių balanso siekimas ne tik valdybose, bet ir kitose gyvenimo srityse, galėtų padidinti Europos Sąjungos BVP vienam gyventojui iki 9,6 proc. iki 2050 m., o tai prilygtų iki 3,15 trilijonų eurų ekonominei naudai.