PILDYTI LYČIŲ LYGYBĖS ATASKAITOS FORMĄ
2022 m. lapkričio 23 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių (toliau – Direktyva). Dokumentas dar vadinamas Moterų valdybose (Women on Boards) direktyvos pavadinimu.
Jos tikslas – pasiekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose (vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijose) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip trečdalį vietų. Šią Direktyvą perkeliantys Lietuvos teisės aktų pakeitimai įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d.
Kodėl direktyva kartais vadinama „Moterų valdybose“?
Direktyva siekiama lyčių balanso, tačiau daugeliu atvejų įmonių valdymo organuose dominuoja vyrai, todėl direktyva įgavo „Moterų valdybose“ pavadinimą, atspindintį pamatinius jos tikslus – pasiekti, kad daugiau vadovaujamų pozicijų galėtų užimti moterys. Nepaisant to, atvejais, kai įmonių valdymo ir stebėsenos organuose nepakankamai atstovaujami vyrai, įgyvendinant Direktyvos nuostatas įmonės įsipareigoja dėti pastangas, kad vyrai užimtų daugiau pozicijų.
Stebėseną, kontrolę ir švietimą šiuo klausimu paskirta vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba).
Direktyvos nuostatos Lietuvos teisinėje sistemoje perkeltos į du teisės aktus:
- LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (61, 111 bei 20 str. );
- LR įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą (24 str. 1 dalies 12 punktas).
Pagal šiuos teisės aktus Direktyvoje nustatyti įpareigojimai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdymo ir priežiūros organuose Lietuvoje yra privalomi ne tik biržinėms bendrovėms (t. y. tokioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje), bet ir kitoms didelėms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos (žr. skyrelyje žemiau).
Įgyvendinant Direktyvos tikslus, nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimti nuo 33 proc. iki 49 proc. valdybos ir stebėtojų tarybos narių pozicijų. Tai reiškia, kad renkant narius ir nares, turės vykti skaidrus atrankos procesas, kuriame privalu remtis iš anksto žinomais aiškiais, neutraliai suformuluotais ir nedviprasmiškais kompetencijų, patirties, specializacijos vertinimo kriterijais.
Sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė turėtų būti teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui.
Direktyvos tikslus įmonės turėtų pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.
Pareiga užtikrinti lyčių pusiausvyrą vadovaujamose pozicijose taikoma visoms didelėms įmonėms (kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos), pagal jų turto vertę, pajamas bei darbuotojų skaičių. Rodikliai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos didelėms, yra nustatyti LR įmonių ir įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnyje[1].
Didelėmis laikomos įmonės, kurių paskutinę finansinių metų dieną pasiekti bent 2 rodikliai viršija tokius dydžius:
- Balanse nurodyto turto vertė yra didesnė nei 25 milijonai eurų;
- Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra didesnės nei 50 milijonų eurų;
- Vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra didesnis nei 250 darbuotojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, didelių įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje (vadinamųjų biržinių bendrovių), skaičiuojama, yra iki 30, kitų didelių įmonių – apie 540 (įskaitant ir valstybės bei savivaldybių įmones).
Įstatymų pakeitimams įsigaliojus 2024 m. gruodžio 1 d., pirmąsias ataskaitas įmonės turės pateikti iki 2025 m. birželio 1 d.
Biržinės bendrovės reikiamą informaciją[2] turės nurodyti jų rengiamoje vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai apie bendrovių valdyseną.
Kitų didelių įmonių ataskaitos bus teikiamos per standartizuotą Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Lyčių lygybės ataskaitos formą (toliau – forma), integruotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje www.lygybe.lt.
Formoje įmonės turės pateikti šią informaciją:
- valdymo ir priežiūros organų sąrašą, paskutines jų rinkimo ir (ar) sudarymo datas bei planuojamą naujo rinkimo ir (ar) sudarymo datą;
- informaciją apie lyčių pusiausvyrą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimas procentais pagal lytį);
- reikalavimus ir kriterijus, taikomus asmenims, siekiantiems didelėje įmonėje užimti įmonės vadovės (-o), valdybos nario (-ės), stebėtojų tarybos nario (-ės) pozicijas;
- priemones, kurių imtasi arba ketinama imtis, kad didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovės (-o), valdybos narių stebėtojų tarybos narių pozicijų;
- priežastis, dėl kurių nepavyko pasiekti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo (-ės), valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, gavusi įmonių užpildytas formas ir jose nurodytus duomenis, vertins, ar įvardinti atrankos reikalavimai ir kriterijai yra pakankami tam, kad būtų pasiektas teisės aktuose nustatytas tikslas (ne mažiau kaip 33 proc. mažiau atstovaujamos lyties asmenų valdymo organuose), t. y. ar nustatyti ir taikomi kriterijai yra aiškūs, nedviprasmiški ir neutraliai suformuluoti bei sudarantys prielaidas kandidatų kvalifikacijas, žinias ir įgūdžius vertinti vienodai, neatsižvelgiant į jų lytį, ar vykdant atrankas šių kriterijų buvo laikomasi, ar jie buvo žinomi iš anksto (t. y. ar atrankos į didelių įmonių vadovaujamąsias pozicijas vykdomos skaidriai), ar buvo imtasi priemonių, jei taip, tai kokių, lyčių balansui pasiekti, ar pagrįstos ir objektyvios yra priežastys, dėl kurių jo pasiekti nepavyko.
Tarnyba viešai skelbs įmonių, kurioms pavyko pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus, sąrašą. Ataskaitą apie situaciją Tarnyba teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o ši – Europos Komisijai.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai vykdant valdymo ar stebėsenos narių atranką įmonė nenustato reikalingų reikalavimų ir kriterijų arba jais nesivadovauja, jei nesiima jokių priemonių lyčių balansui gerinti. Tokiu atveju įmonei gali būti skiriamas rekomendacinio pobūdžio sprendimas, išskirtiniais atvejais – piniginė bauda.
- Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 81 straipsnį, už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimą (šiuo atveju – jei įmonėje nėra nustatomi minėti skaidrūs atrankos kriterijai, jais nesivadovaujama, nesiimama jokių priemonių lyčių balansui pasiekti) skiriama piniginė bauda gali siekti nuo 40 iki 560 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 560 iki 1200 eurų.
- Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, piniginė bauda gali būti skiriama už nurodytos informacijos lygių galimybių kontrolieriui neteikimą, nes tai būtų suprantama kaip trukdymas lygių galimybių kontrolieriui įgyvendinti jam priskirtas funkcijas (stebėti, kaip įmonės laikosi nustatytų įpareigojimų, ir atitinkamą informaciją teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai). Bauda už informacijos nepateikimą gali siekti nuo 390 iki 1950 eurų (už pakartotinį nusižengimą – nuo 1100 iki 6000 eurų) juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.
Svarbu pabrėžti, kad įmonės, kurioms taikomi Direktyvos reikalavimai, kviečiamos bendradarbiauti ir konsultuotis su Tarnybos ekspertėmis (-ais). Šiuo metu rengiamas priemonių rinkinys apie tai, kaip efektyviai pasiekti lyčių balanso tikslus, o 2025 m. įmonės bus kviečiamos į informacinius renginius, mokymus, galės registruotis konsultacijoms.
Kilus klausimams dėl Direktyvos įgyvendinimo, įmonių įsipareigojimų ar norint pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis:
- Viktorija Labovič, Teisės grupės patarėja
viktorija.labovic@lygybe.lt +370 5205 0625 - Rusnė Kirtiklytė, Lygių galimybių integravimo grupės vyresnioji patarėja
rusne.kirtiklyte@lygybe.lt +370 5205 0643
————————
[1] Biržinės bendrovės vadovybės ataskaitoje turės nurodyti:
a) statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentai pagal lytį),
b) informaciją apie priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
c) priežastys, dėl kurių šios proporcijos nepavyksta pasiekti.
[2] Pagal LR įmonių ir įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 4 dalį didelės įmonės – tai įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vidutinės įmonės – tai įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:
1) balanse nurodyto turto vertė – 25 000 000 eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 50 000 000 eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų.
Kur rasti lyčių lygybės ataskaitos formą? Ar galima pildyti popierinį variantą?
Formą galima rasti ir užpildyti paspaudus ant šios nuorodos. Nerekomenduojame pildyti popierinio formos varianto, nes elektroninėje formoje yra patikslinimų ir paaiškinimų, kurie turėtų palengvinti pildymą.
Kaip galime gauti individualią nemokamą konsultaciją įmonei dėl šios Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo?
Visos įmonės gali registruotis į nemokamas individualias konsultacijas paspaudus šią nuorodą. Jų metu Tarnybos atstovės (-ai) gali padėti atliepti į konkrečiai įmonei kylančius iššūkius, padėti sukurti lyčių lygybės politikos diegimo planą ir jo įgyvendinimo strategiją, išsiaiškinti mokymų poreikį ir tikslines grupes bei suderinti kitus būdus, galinčius padėti įmonei siekiant Direktyvos tikslų.
Ar Direktyva skatinama skirti žmones į valdybos sudėtį pagal lytį?
Ne. Priešingai, Direktyva siekiama užtikrinti, kad atrankose būtų išvengiama šališkumo dėl lyties.
Ką Direktyva nurodo papildomai: vykdant kandidatų (-čių) atranką į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas pirmenybė turėtų būti teikiama tokios pačios kvalifikacijos nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui(-ei).
Pirmumas nėra suteikiamas automatiškai ir besąlygiškai, t. y. kiekvieno kandidato (-ės) paraiška turi būti įvertinama objektyviai, atsižvelgiant į visus atskiriems kandidatams (-ėms) taikytinus kriterijus.
Kam taikomi Direktyvos reikalavimai?
Pareiga užtikrinti lyčių pusiausvyrą vadovaujamose pozicijose taikoma visoms didelėms biržinėms bendrovėms ir taip pat kitoms didelėms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos. Didelėmis laikomos įmonės, kurių paskutinę finansinių metų dieną pasiekti bent 2 rodikliai viršija tokius dydžius:
- Balanse nurodyto turto vertė yra didesnė nei 25 milijonai eurų;
- Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra didesnės nei 50 milijonų eurų;
- Vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra didesnis nei 250 darbuotojų.
Iki kada didelės įmonės turi užpildyti ir pateikti Lyčių lygybės ataskaitos formą?
Biržinės bendrovės reikiamą informaciją turės nurodyti jų rengiamoje kasmetinėje vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai apie bendrovių valdyseną.
Kitos didelės įmonės iki 2025 m. birželio 1-os dienos turi užpildyti standartizuotą Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą lyčių lygybės ataskaitos formą internetu, integruotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje. Ją rasite paspaudę šią nuorodą. Formą reikia užpildyti už praėjusius kalendorinius metus, šiuo metu – už 2024 m.
Jei įmonių grupėje (holdinge) yra keletas įmonių, kurios atitinka kriterijus, kiek ataskaitų pildyti?
Kiekviena įmonė, atitinkanti didelės įmonės kriterijus, turi užpildyti atskirą lyčių lygybės ataskaitą. Jei grupėje (holdinge) valdyba/stebėtojų taryba yra ta pati – pakartoti tą formoje.
Kokią informaciją privaloma pateikti?
- Statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose
- Informaciją apie priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo (-ės), valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
- Priežastis, dėl kurių šios proporcijos nepavyko pasiekti.
Kur turėtų būti pateikta informacija apie biržinių bendrovių ir didelių įmonių valdybų sudėtį?
Biržinės bendrovės reikiamą informaciją turės nurodyti jų rengiamoje vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai apie bendrovių valdyseną.
Kitų didelių įmonių ataskaitos bus teikiamos per standartizuotą Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Lyčių lygybės ataskaitos formą, integruotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.
Ar yra nustatyti konkretūs terminai, iki kada privaloma pasiekti direktyvoje numatytus lyčių pusiausvyros tikslus įmonės valdyboje?
Taip, direktyvoje numatyta, kad iki 2026 m. birželio 30 d. įmonės turi pasiekti Direktyvos tikslus.
Kaip turėtume elgtis, jei mūsų įmonės valdyboje jau yra pasiekta lyčių pusiausvyra? Ar vis tiek privalome teikti ataskaitą?
Taip, net jei įmonė jau pasiekė lyčių pusiausvyros tikslus, ji vis tiek privalo pateikti ataskaitą ir parodyti, kaip buvo užtikrintas skaidrus atrankos procesas bei kokios priemonės padėjo / padeda išlaikyti lyčių balansą. Pareiga nustatyti skaidrius atrankos kriterijus ir diegti lyčių lygybės politiką įmonėje vis tiek išlieka. Vertinimas bus vykdomas kiekvienu individualiu įmonės atveju.
Kokios sankcijos gali būti taikomos, jei įmonė nesilaikys direktyvos reikalavimų dėl lyčių pusiausvyros valdyboje?
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai vykdant valdymo ar stebėsenos narių atranką įmonė nenustato reikalingų reikalavimų ir kriterijų arba jais nesivadovauja, ir (arba), jei nesiima jokių priemonių lyčių balansui gerinti. Tokiu atveju įmonei gali būti skiriamas rekomendacinio pobūdžio sprendimas, išskirtiniais atvejais – piniginė bauda.
Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 81 straipsnį, už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimą (šiuo atveju – jei įmonėje nėra nustatomi minėti skaidrūs atrankos kriterijai, jais nesivadovaujama, nesiimama jokių priemonių lyčių balansui pasiekti) skiriama piniginė bauda gali siekti nuo 40 iki 560 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 560 iki 1200 eurų.
Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, piniginė bauda gali būti skiriama už nurodytos informacijos lygių galimybių kontrolieriui neteikimą, nes tai būtų suprantama kaip trukdymas lygių galimybių kontrolieriui įgyvendinti jam priskirtas funkcijas (stebėti, kaip įmonės laikosi nustatytų įpareigojimų, ir atitinkamą informaciją teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai). Bauda už informacijos nepateikimą gali siekti nuo 390 iki 1950 eurų (už pakartotinį nusižengimą – nuo 1100 iki 6000 eurų) juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.
Kokie yra konkretūs kriterijai, pagal kuriuos turime vertinti kandidatų kvalifikaciją, žinias ir įgūdžius, siekiant užtikrinti skaidrų ir objektyvų atrankos procesą?
Siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą vadovo (-ės), valdyboje, stebėtojų taryboje, turėtų būti užtikrinama, kad biržinės bendrovės ir didelės įmonės remtųsi kandidatų kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu, taikydamos aiškius, neutraliai suformuluotus ir nedviprasmiškus kriterijus, kurie buvo nustatyti prieš pradedant atrankos procesą.
Atrankos kriterijai, užtikrinantys skaidrų ir objektyvų kandidatų vertinimą, gali apimti profesinę vadovavimo ar priežiūros funkcijų patirtį, tarptautinę veiklos patirtį, daugiadisciplininį išsilavinimą ar darbo pobūdį, lyderystės kompetencijas, bendravimo ir ryšių palaikymo gebėjimus, taip pat specializuotas žinias tokiose srityse kaip finansai, finansinė priežiūra ar žmogiškųjų išteklių valdymas. Šie kriterijai turi būti taikomi vienodai visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų lyties. Atrankos procesas turi būti skaidrus, objektyvus ir nediskriminuojantis, užtikrinant lygias galimybes visoms (-iems) kandidatėms (-ams).
Kada galima taikyti pirmenybę mažiau reprezentuojamos lyties kandidatui (-ei) ?
Jeigu vykstant atrankai reikia rinktis iš kandidatų, kurių kvalifikacijos, tinkamumas užimti tam tikrą poziciją, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatai yra tokie pat, pirmenybė teikiama didelėje įmonėje nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui (-ei).
Kaip turėtume dokumentuoti ir pateikti informaciją apie atrankos procesą, kad atitiktume Direktyvos reikalavimus dėl skaidrumo ir atskaitomybės?
Įmonė turėtų būti pasitvirtinusi skaidrius atrankos procesų algoritmus: atrankos kriterijus, procedūras, kandidatų vertinimo metodus ir nešališkų galutinių sprendimų priėmimo tvarką.
Pranešimų apie laisvas darbo vietas rengimo metu, pirminės atrankos etapu, trumpojo kandidatų (-čių) sąrašo rengimo etapu ir kandidačių (-tų) atrankos rezervo sudarymo metu turi taip pat būti taikomi aiškūs, neutralios formuluotės ir nedviprasmiški kriterijai, nustatyti prieš atrankos procesą.
Taip pat būtina pagrįsti, kodėl buvo pasirinkti konkretūs asmenys. Rekomenduojama saugoti dokumentus apie kandidatūras, atrankos komisijos sprendimus ir lyčių pusiausvyrai užtikrinti skirtas priemones.
Kaip turėtume atsižvelgti į darbuotojų atstovų skyrimą į valdybą ir / ar stebėtojų tarybą, siekiant laikytis Direktyvos reikalavimų dėl lyčių pusiausvyros?
Jei valdybos narius skiria darbuotojai, įmonė turi skatinti lyčių pusiausvyrą kandidatavimo etape. Tačiau galutinė atsakomybė už proporcingą lyčių atstovavimą vis tiek tenka įmonei.
Kokie duomenys ir rodikliai turėtų būti įtraukti į lyčių lygybės ataskaitą, siekiant tinkamai atspindėti esamą situaciją ir pažangą?
Ataskaitoje turėtų būti nurodyta:
- Lyčių proporcijos valdyboje, stebėtojų taryboje;
- Koks progresas buvo pasiektas per tam tikrą laikotarpį;
- Kokios priemonės buvo taikomos lyčių balansui gerinti;
- Atrankos procedūros skaidrumas ir objektyvūs kriterijai.
Ar yra numatyti konkretūs veiksmai ir priemonės, kurių turėtume imtis siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą mūsų įmonės valdyboje?
Lyčių balansą galima pasiekti taikant nuoseklias ir tikslingas lyčių lygybės principo diegimo priemones. Svarbiausios iš jų – lygybės plano parengimas, mokymai apie nesąmoningą šališkumą, mentorystės ir talentų ugdymo programos, įvairialypių kandidatūrų užtikrinimas atrankose bei priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos mokymai. Šios priemonės padeda kurti lygių galimybių kultūrą, užtikrina objektyvumą atrankose ir skatina aktyvesnį kandidačių dalyvavimą valdymo lygmens pareigose.
Plačiau apie priemones galite sužinoti mokymų metu, į kuriuos kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą.
Kaip Direktyvos reikalavimai dera su nacionaliniais teisės aktais ir ar yra papildomų nacionalinių reikalavimų, kuriuos turėtume žinoti pildydami ataskaitą?
Direktyvos nuostatos Lietuvos teisinėje sistemoje perkeltos į du teisės aktus:
LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (61, 111 bei 20 straipsniai);
LR įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą (24 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Pagal šiuos teisės aktus Direktyvoje nustatyti įpareigojimai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdymo ir priežiūros organuose Lietuvoje yra privalomi ne tik didelėms biržinėms bendrovėms (t. y. tokioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje), bet ir kitoms didelėms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos.
Ar Direktyva galioja įmonėms, kurių steigėja (-s) yra užsienio kapitalo įmonė?
Taip. Direktyva galioja visoms įmonėms, kurios registruotos Lietuvos Respublikoje. Direktyvos nuostatos perkeltos į LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, o šis įstatymas galioja visiems Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims, nesvarbu, kokio kapitalo įmonė yra.
Ką daryti, jei akcininkai (-ės) / ministerija / savivaldybė, kt. nustato kriterijus ir (arba) skiria / renka žmones į įmonės valdymo organus?
Įmonė išlieka atsakinga už lyčių lygybės užtikrinimą ir negali išvengti teisinės atsakomybės. Ji gali savarankiškai imtis veiksmų – bendradarbiauti su akcininkais (-ėmis), nustatyti skaidrumo kriterijus atrankos procese ir skatinti lyčių lygybės politikos diegimą. Rekomenduojame registruotis į nemokamas individualias konsultacijas su Tarnybos ekspertėmis (-ais) – jų metu aptarsime konkrečią situaciją ir padėsime rasti tinkamiausius sprendimus, užtikrinančius teisės aktų laikymąsi.
Ar reikia perrinkti valdybą / stebėtojų tarybą, jei ji neatitinka Direktyvos tikslo (33proc. mažiau reprezentuojamos lyties atstovų), bet valdymo organas suformuotas iki Direktyvos perkėlimo į LR teisės aktus?
Ne, perrinkti nereikia. Svarbiausia – apibrėžti, kokių priemonių bus imamasi iki naujos valdybos/stebėtojų tarybos rinkimų, kad kituose numatytuose rinkimuose proporcija atitiktų teisinius reikalavimus. Iki 2026 m. birželio 1-os dienos įmonėms lygiai taip pat galioja prievolė nusimatyti skaidrumo ir kitus atrankų vertinimo kriterijus, suplanuoti lyčių lygybės politikos diegimo strategiją ir kt.
Kam ir kada įmonė turi suteikti informaciją apie atrankose į direktorės (-iaus), valdybos ir / ar stebėtojų tarybos narių pozicijas vykusius svarstymus, lyginamojo vertinimo balus ir pan.?
Pirma, įmonės turi visus (-as) kandidatus (-es) informuoti apie skaidrius, nešališkus ir iš anksto numatytus kriterijus ir reikalavimus, kurie bus taikomi atrankos procesuose. Jei dalyvavęs atrankoje žmogus paprašytų pateikti informaciją apie vykusį vertinimą, turi būti užtikrintas duomenų kiekio mažinimo principas (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) ir teikiant numatytą informaciją apie vykusį vertinimą ir jo argumentaciją, diskusijas ar kitą svarbią informaciją, teikti tik tiek, kiek reikia siekiant tikslo. Yra rekomenduojama pateikti individualizuotą informaciją, susijusią tik su konkrečiu (-ia) kandidatu (-e), kuriam (-iai) teikiama ši informacija (jo (-s) paties (-ios) atrankos rezultato pagrindimas, stiprybės/silpnybės pagal vertinimo kriterijus, kita atrankos eigos bendro pobūdžio informacija be kitų kandidatų asmens duomenų (įskaitant tuos, kurie leistų netiesiogiai atpažinti kitą kandidatą (-ę). Taip pat galima pateikti bendrą sprendimo logiką, nurodant kriterijus, kurie buvo taikomi, į ką atsižvelgta ir kt.
Ar audito komitetas gali būti traktuojamas kaip stebėtojų taryba?
Audito komitetas nėra laikytinas stebėtojų taryba.
Kokia situacija su šios Direktyvos reikalavimų įgyvendinimu kitose šalyse?
Lyčių lygybės politikos užtikrinimas biržinėse bendrovėse bei kitose didelėse įmonėse ES valstybėse narėse pradėtas įgyvendinti dar iki šios Direktyvos sukūrimo bei įsigaliojimo. Pavyzdžiui, Italija, Belgija ir Prancūzija nuo 2011 metų nustatė trečdalio mažiau atstovaujamos lyties kvotą ir už kvotos nesilaikymą taikė sankcijas. Bent trečdalis šių valstybių biržinių bendrovių ir valstybės valdomų įmonių valdybos narių turėjo būti mažumai pagal lytį priklausantys asmenys.