Visuotinės žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad visi gimstame laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Šį dokumentą valstybės priėmė suprasdamos, jog kiekvieno asmens tapatybės apsauga yra savaime būtina. Šiuo pagrindu visame pasaulyje veikia įstatymai ir institucijos, saugančios prigimtines gyventojų teises.
Būtent todėl kiekviena Europos Sąjungos narė turi instituciją, ginančią gyventojus nuo diskriminacijos. Įvairiose šalyse lygių galimybių apsaugos mechanizmai skiriasi, tačiau, kaip rekomenduoja Europos Komisija (EK), juos turėtų vienyti keli bendri veiklos principai – pagalbos nukentėjusiems teikimas, nepriklausomų apklausų, ataskaitų bei rekomendacijų diskriminacijos klausimais rengimas.
2018 metais EK išleido rekomendacijas, kokius kriterijus turėtų atitikti ES lygybės institucijos. Apibendrintai, juos būtų galima išdėstyti taip:
Plati veiklos sritis. Institucijos kompetencija vertinti diskriminacijos apraiškas turėtų apimti darbo ir užimtumo, prekių ir paslaugų teikimo, švietimo, socialinės apsaugos sritis. Neapykantos kalba taip pat turėtų būti įtraukta į šių sričių stebėseną.
Pagalba nukentėjusiems. Įstaiga turėtų tirti individualius ir kolektyvinius skundus dėl diskriminacijos. Lygybės institucijų darbuotojai taip pat turėtų konsultuoti nukentėjusiuosius, tarpininkauti tarp pareiškėjų ir galimų pažeidėjų, atstovauti pareiškėjams teisme, kaip nešališkas ekspertas dalyvauti teisminiuose procesuose. EK pataria, kad institucijos atstovai turėtų galimybę inicijuoti ar kitaip dalyvauti strateginiame bylinėjimesi dėl ypač svarbių diskriminacijos atvejų. Tokių bylų kėlimu paprastai siekiama struktūrinių pokyčių bei naujos teisinės praktikos formavimo bei išaiškinimo.
Rekomendacijų teikimas. Tiriant skundus, institucija pažeidėjams turėtų teikti rekomendacijas dėl lygių galimybių pažeidimo pašalinimo, užtikrinti tų rekomendacijų įgyvendinimą. Valstybinės įstaigos turėtų atsižvelgti į šias rekomendacijas ir informuoti lygybės instituciją, kaip jomis vadovaujamasi.
Sankcijos. Jei nacionaliniai įstatymai sudaro tam sąlygas, institucijos sprendimai turėtų būti teisiškai įpareigojantys. Lygybės institucijos taikomos sankcijos turėtų būti racionalios, efektyvios ir proporcingos. Kaip pavyzdį, galima įvardyti administracinių baudų skyrimą arba teisinį įpareigojimą nutraukti diskriminuojančius veiksmus.
Teisė apskųsti sprendimus. Jei lygybės institucija turi teisę priimti teisiškai įpareigojančius sprendimus, pažeidėjais pripažinti gyventojai turėtų turėti teisę juos apskųsti teismui.
Apklausų organizavimas. Valstybės turėtų užtikrinti galimybę lygybės institucijai atlikti reguliarias gyventojų apklausas. Jų metu surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys leidžia geriau suprasti diskriminacijos reiškinį ir jo paplitimą, atskleidžia pagrindinius iššūkius ir problemas, padeda atlikti tyrimus ir teikti pagrįstas išvadas.
Ataskaitų rengimas. Institucijos turėtų rengti nepriklausomas periodiškas ataskaitas ir jas teikti kitom suinteresuotoms įstaigoms, įskaitant vyriausybę ir parlamentą. Lygybės institucijos privalo turėti teisę netrukdomos atlikti įvairaus pobūdžio tyrimus.
Diskriminacijos prevencija. Lygybės institucijos turėtų šviesti visuomenę įvairiais lygių galimybių klausimais. Tokia prevencinė veikla gali apimti socialines visuomenės informavimo kampanijas, mokymus, gairių rengimą, konsultacijas, informacijos apie lygias galimybes ir įstaigos darbą skleidimą.
Veiklos nepriklausomumas. ES valstybės turi užtikrinti, kad lygybės institucijos veiktų kaip nepriklausomi arbitrai.
Išteklių užtikrinimas. Valstybės lygybės institucijoms turėtų garantuoti atitinkamus resursus: skirti finansavimą darbuotojų atlyginimams, patalpas ir kitas reikiamas technines priemones. Kontrolieriui pavedus naujas funkcijas, pavyzdžiui, švietėjiškos veiklos vykdymą, tam turi būti skiriamos papildomos lėšos.
Prieinamumas. Lygybės institucija turėtų būti fiziškai prieinama žmonėms su judėjimo negalia arba ribotu judumu. Jos informacija, paslaugos, dokumentai ir renginiai turėtų būti atviri visuomenei, prieinami visiems gyventojams. Skundų pateikimo tvarka turi būti paprasta bei nemokama, išsauganti pareiškėjų ar liudytojų konfidencialumą. Kreipimaisi turėtų būti priimami žodžiu, raštu ar internetu, tokia kalba, kurią pasirenka pats pareiškėjas. Jei yra poreikis, valstybės turėtų sudaryti sąlygas įsteigti lygybės institucijos skyrius kituose miestuose.
Kaip šiame kontekste veikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba:
| STANDARTAS | TARNYBA |
| Plati veiklos sritis | Taip |
| Neapykantos kalbos stebėsena | Ne |
| Skundų tyrimas | Taip |
| Konsultacijos | Taip |
| Atstovavimas teisme | Ne |
| Strateginis bylinėjimasis | Ne |
| Teisinių išvadų teikimas | Taip |
| Rekomendacijų teikimas | Taip |
| Teisiškai įpareigojantys sprendimai | Taip/ne (kontrolierius gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną arba įpareigoti nutraukti diskriminuojančią reklamą, tačiau gali priimti ir rekomendacinio pobūdžio sprendimus – organizacijoms siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus) |
| Visuomenės apklausos, tyrimai | Taip |
| Ataskaitų rengimas | Taip |
| Prevencinė ir švietėjiška veikla | Taip |
| Nepriklausomas veikimas | Taip |
| Išteklių užtikrinimas | Iš dalies (Tarnyba vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, tačiau jai negauna papildomo finansavimo) |
| Prieinamumas | Taip |