lt
en
Naujienos

Kaip užtikrinamas lygių galimybių kontrolieriaus nepriklausomumas?

Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Tačiau pažeistas teises gyventojai gali ginti ir neteisminiu keliu. Tam visose Europos Sąjungos valstybėse įkurtos ombudsmeno – nepriklausomo tarpininko tarp valdžios ir žmonių – pareigybės.

Seniausias tokio tarpininko institutas įkurtas Švedijoje. XIX a. pradžioje šioje šalyje pradėjo veikti parlamento ombudsmenas, prižiūrintis įstatymų leidžiamąją valdžią. Šiuo pavyzdžiu vėliau pasekė ir kitos Europos valstybės.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos Konstitucijos kūrėjai irgi įtvirtino nešališką valdžios kontrolės mechanizmą – valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejus pradėjo tirti Seimo kontrolieriai. Kadangi Konstitucija taip pat numato, kad parlamentas gali steigti ir kitas kontrolės institucijas, Lietuvoje buvo įkurtos naujos įstaigos, vadovaujamos nepriklausomų ombudsmenų.

Lygių galimybių kontrolierius – būtent toks pareigūnas, kuriam pavaldi įstaiga yra valstybinė institucija, tačiau jokia kita organizacija negali daryti įtakos jo priimamiems sprendimams.

Kontrolierius tiria gyventojų skundus dėl galimos diskriminacijos bei šviečia visuomenę aktualiais žmogaus teisių klausimais. Šį pareigūną Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas. Kontrolierius kasmet teikia savo metinės veiklos ataskaitą, tačiau jo prioritetai ir tikslai nepriklauso nei nuo Vyriausybės programos, nei nuo kokio nors kito valstybės strateginio dokumento.

Savarankiško lygių galimybių kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas. Šio pareigūno veiklos principai taip pat išdėstyti ir tarptautiniuose dokumentuose. Jo, kaip ombudsmeno, nepriklausomumas juose apibrėžiamas taip:

Politinių interesų atsisakymas. Kontrolierius negali dalyvauti jokių politinių partijų veikloje. Taip pat užimti kitų pareigų viešajame ar privačiame sektoriuje. Išimtis taikoma pedagoginei ar kūrybinei veiklai.

Finansinė nepriklausomybė. Kontrolieriaus ir jo komandos – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos – darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo išskyrus tą, kuris skiriamas už pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

Komandos sudarymo laisvė. Kontrolierius Tarnybos darbuotojus renkasi savarankiškai – bet koks spaudimas priimti kažkam palankų ar nepalankų asmenį yra neteisėtas.

Valstybės garantijos. Pagal Europos Komisijos (EK) rekomendacijas ES šalių lygybės institucijoms valstybės-narės lygių galimybių ombudsmenams privalo sudaryti sąlygas nepriklausomai veikti, numatyti joms vietą šalies viešųjų institucijų struktūroje, skirti finansavimą.

Išteklių užtikrinimas. Kontrolierius savo sprendimus turi priimti nesijaudindamas, kad dėl jų gali nukentėti Tarnybos finansavimas. EK rekomendacijos numato, kad valstybės lygybės institucijoms privalo užtikrinti atitinkamus išteklius – skirti finansavimą darbuotojų atlyginimams, patalpas ir kitas reikiamas technines priemones. Kontrolieriui pavedus naujas funkcijas, pavyzdžiui, švietėjiškos veiklos vykdymą, tam turi būti skiriamos papildomos lėšos.

Be lygių galimybių kontrolieriaus ir Seimo kontrolierių, Lietuvoje, kaip ombudsmenai, veikia vaiko teisių apsaugos, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriai bei žurnalistų etikos inspektorius.