Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kovo mėn. pristatė Žmonių su negalia teisių strategiją 2021–2030 m., kuri nurodo, kokia kryptimi artimiausią dešimtmetį judės ES, įtvirtindama žmonių su negalia teises.

Strategijoje primenama, kad šiai socialinei grupei priklausantys žmonės vis dar susiduria su kliūtimis naudojantis sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, įsidarbinant ar dalyvaujant politiniame gyvenime. Jiems gresia didesnis skurdo ar socialinės atskirties pavojus (28 proc.), palyginti su negalios neturinčiais asmenimis (18 proc.). Daugiau kaip pusė negalią turinčiųjų teigia, kad asmeniškai jaučiasi diskriminuojami. Komisija atkreipia dėmesį ir į COVID-19 pandemijos pasekmes žmonėms su negalia: pavyzdžiui, stacionariosios globos įstaigose gyvenantys žmonės dažniau užsikrečia virusu, o bendruomenėje ir namuose gyvenantiems žmonėms su negalia asmeninių paslaugų prieinamumas dėl karantino tapo itin ribotas.

Reaguodama į šiuos iššūkius, per ateinantį dešimtmetį ES tikisi pagerinti žmonių su negalia gyvenimą visoje bendrijoje ir už jos ribų. Strategijoje išskirti trys pagrindiniai prioritetai, kurių įgyvendinimo bus siekiama konkrečiais veiksmais.

1. Naudojimasis ES teisėmis

Komisija primena, kad žmonės su negalia lygiai su kitais turėtų naudotis visomis teisėmis, ypač kai persikelia į kitą valstybę narę arba dalyvauja politiniame gyvenime. Įgyvendinant šį prioritetą, Komisija kartu su valstybės narėmis planuoja:

• Užtikrinti laisvę judėti ir gyventi ES šalyse. Vykstant į kitą valstybę narę dirbti, studijuoti ar kitais tikslais, žmonėms su negalia gali kilti sunkumų dėl jų neįgalumo statuso pripažinimo. Tai reiškia, kad toje šalyje jie gali susidurti su kliūtimis pasinaudoti paslaugomis, gauti išmokas, gauti konkrečią paslaugą (pvz., gestų kalbos vertimą). Komisija tvirtina, kad kartu su valstybėmis narėmis išplės neįgalumo statuso pripažinimo ribas, ypač tokiose srityse kaip darbo jėgos judumas ir išmokos. Tam tikslui Komisija pasiūlys iki 2023 m. pabaigos sukurti „Europos negalios kortelę“, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse.

• Skatinti dalyvavimą demokratiniame procese. Žmonėms su negalia dažnai kyla praktinių sunkumų naudotis savo teisėmis politiniuose procesuose dėl riboto prieinamumo (įskaitant informacijos, balsavimo vietų ir bendravimo gestų kalba trūkumą) arba dėl jų veiksnumo apribojimų. Komisija sieks, kad būtų remiamas visapusiškas Europos Parlamento rinkimų prieinamumas (tiek rinkėjams, tiek kandidatams), o 2022 m. aukšto lygio renginyje planuojama sutarti, kad rinkiminiai kandidatų sąrašai atspindėtų ES visuomenių įvairovę. 2023 m. bus parengtas gerosios rinkimų praktikos vadovas apie piliečių su negalia dalyvavimą rinkimuose. Komisija taip pat rems įtraukų demokratinį dalyvavimą, įskaitant žmonių su negalia dalyvavimą, pasitelkdama naują Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą (CERV).

2. Derama gyvenimo kokybė ir savarankiškas gyvenimas

Savarankiškas gyvenimas, kokybiškos socialinės ir užimtumo paslaugos, prieinamas ir įtraukus būstas, mokymasis, pakankama socialinė apsauga ir stipresnė socialinė ekonomika – visai tai yra būtina, jei siekiame užtikrinti tinkamas žmonių su negalia gyvenimo sąlygas. Komisija planuoja:

• Plėsti savarankišką gyvenimą ir stiprinti bendruomenines paslaugas. Didelė dalis suaugusiųjų ir vaikų su negalia, ypač gyvenančių globos įstaigose, yra atskirti nuo bendruomenės ir negali kontroliuoti savo kasdienio gyvenimo. Komisija teigia, kad taip yra dėl nepakankamo bendruomeninių paslaugų teikimo, aprūpinimo būstu ir technine pagalba, taip pat dėl ribotos paramos šeimoms ir nepakankamos individualios pagalbos. Todėl Komisija fondų lėšomis rems deinstitucionalizavimo ir savarankiško gyvenimo plėtojimo pastangas, kurių imsis šalys narės, kad būtų sparčiau pereinama nuo institucinės globos prie paramos teikimo bendruomenėje paslaugų.

• Ugdyti naujoms darbo vietoms reikalingus naujus įgūdžius. Daug jaunų asmenų su negalia yra nukreipiami į specialias profesines mokyklas, nors turi teisę į įprastinį profesinį rengimą ir mokymą. Iš jų pereiti į darbo rinką yra sunkiau nei iš įprastų švietimo įstaigų. Todėl Komisija planuoja sutelkti jėgas su Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu ir paskatinti geresnį žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, aktyviau teikiant profesinio orientavimo paslaugas, šalinant įgūdžių (ypač skaitmeninių) spragas, bendradarbiaujant su socialinėmis įmonėmis.

• Didinti galimybes gauti kokybiškas ir tvarias darbo vietas. Asmenų, turinčių negalią ir jos neturinčių, užimtumo skirtumas išlieka didelis: žmonių su negalia užimtumo lygis yra mažesnis, jie patiria neproporcingą nedarbo poveikį ir darbo rinką palieka anksčiau. Komisija ir toliau planuoja užtikrinti, kad valstybės narės be išlygų įgyvendintų Užimtumo lygybės direktyvoje nustatytas teises ir 2021 m. pateiks šios direktyvos taikymo ataskaitą. Komisija taip pat pristatys socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo žmonėms su negalia bus padedama ieškoti darbo atviroje rinkoje.

• Stiprinti socialinės apsaugos sistemas. Komisija atskleidžia, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių asmenims su negalia ir jų šeimoms kyla didesnė skurdo rizika, yra nepakankamas dalyvavimas darbo rinkoje ir nepakankama socialinė apsauga bei papildomos su negalia susijusios išlaidos. Savo planuose Komisija numačiusi pradėti tyrimą apie žmonių su negalia socialinę apsaugą ir jiems teikiamas paslaugas. Tyrimo metu Komisija sieks išnagrinėti gerąsias praktikas, susijusias su neįgalumo išmokomis, senatvės pajamomis, sveikatos draudimu, išlaidomis dėl negalios ir pan.

3. Lygios galimybės ir nediskriminavimas

Žmonės su negalia turi teisę į apsaugą nuo bet kokios formos diskriminacijos ir smurto, lygias galimybes ir teisę į švietimą, kultūrą, būstą, poilsį, laisvalaikį, sportą ir turizmą, lygias galimybes ir teisę kreiptis į teismą, naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Siekdama šias galimybes ir teises įtvirtinti, Komisija planuoja:

• Užtikrinti teisę kreiptis į teismą, gerinti teisinę apsaugą, užtikrinti laisvę ir saugumą. Komisija pabrėžia, kad žmonės su negalia susiduria su praktinėmis ir teisinėmis kliūtimis, kurios trukdo jiems baudžiamosiose ir civilinėse bylose būti liudytojais, ginti savo, kaip aukų, įtariamųjų ar kaltinamųjų, teises, taip pat imtis profesinės teisėjų, advokatų ir prokurorų veiklos. Teisinių kliūčių visų pirma kyla asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, psichosocialinių sutrikimų arba psichikos sveikatos problemų, nes jiems dažnai būna nustatytas ribotas veiksnumas arba neveiksnumas. Komisija užtikrins, kad, skaitmeninant teisingumo sistemas, būtų atsižvelgta į JT neįgaliųjų teisių konvenciją, nes skaitmenizacija padidina žmonių su negalia galimybes kreiptis į teismą, užtikrina teismų prieinamumą. Komisija taip pat parengs priemones, kurios padėtų valstybėms narėms skatinti žmonių su negalia kaip specialistų dalyvavimą teisingumo sistemoje.

• Užtikrinti lygias galimybes naudotis socialine apsauga, sveikatos priežiūra, švietimu ir prekėmis bei paslaugomis, įskaitant būstą. Strategijoje tvirtinama, kad ES teisėje vis dar yra spragų, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į žmones su negalia ne užimtumo srityje, pavyzdžiui, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir pan. Komisija tam yra parengusi direktyvos pasiūlymą dėl vienodo požiūrio principo taikymo ne užimtumo srityje, kuri pagerintų žmonių su negalia teisių padėtį. Komisija ragina valstybes nares sudaryti sąlygas šios direktyvos siūlymo įgyvendinimui.

• Skatinti įtraukų ir prieinamą švietimą. Nemažai negalią turinčių jaunuolių nebaigia mokyklos, jie rečiau nei kiti įgyja universitetinį išsilavinimą. Daug vaikų ir jaunuolių su negalia yra mokomi specialiose mokyklose, kurios ne visada suteikia sąlygas sklandžiai pereiti į bendrąją švietimo sistemą, tęstinį mokymą ar darbo rinką. Šia strategija bus stiprinamas bendradarbiavimas, įgyvendinant nacionalines reformas, kuriomis siekiama įtraukaus švietimo. Komisija taip pat rems mokytojų rengimo sistemas, kad šie gebėtų atliepti individualius švietimo poreikius, mokėtų valdyti įvairovę klasėje ir pan.

• Skatinti tvarias ir lygias galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Žmonės su negalia apie nepatenkintus sveikatos patikrinimo poreikius praneša 4 kartus dažniau nei negalios neturintys asmenys. Sveikatos priežiūros paslaugos yra per brangios, geografiškai nutolusios, neprieinamos arba jų reikia ilgai laukti. 2020 m. Komisijos sukurta Europos sveikatos sąjunga padės valstybėms narėms vykdyti politiką, kuria siekiama didinti jų sveikatos sistemų atsparumą krizėms, prieinamumą. Komisija aktyviau kovos su vėžiu, stiprins pacientų teises ir rinks gerąją praktiką.

• Gerinti galimybes naudotis menu ir kultūra, pramogomis, laisvalaikiu, sportu ir turizmu. Strategijoje Komisija žada užtikrinti didesnį asmenų su negalia dalyvavimą visose šiose srityse, visais lygmenimis bendradarbiaudama su įprastinėmis ir žmonių su negalia sporto organizacijomis. Komisija ketina populiarinti žmonių su negalia meno kūrinius, didinti jų matomumą ir siekti, kad kultūros paveldas ir visos meno rūšys būtų prieinamos ir įtraukios, pasitelkiant ES finansavimą, pavyzdžiui, pagal programą „Kūrybiška Europa“. Komisija taip pat nagrinės su negalia susijusius stereotipus žiniasklaidoje ir filmuose.

• Užtikrinti saugumą ir apsaugą. Asmenims su negalia, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams, kyla didesnė rizika nukentėti nuo smurto ir prievartos tiek namuose, tiek įstaigose. Jie taip pat susiduria su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir patyčiomis. Prekiautojai žmonėmis naudojasi ypatingu žmonių su negalia pažeidžiamumu seksualinio išnaudojimo, priverstinio elgetavimo ir fiktyvių santuokų tikslais. Siekdama užtikrinti geresnę apsaugą nuo smurto ir nusikaltimų, Komisija imsis tikslinių veiksmų pagal 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategiją ir ES vaiko teisių strategiją, įskaitant specialistų gebėjimų stiprinimą ir informuotumo didinimo kampanijas. Be to, Komisija užtikrins, kad su negalia susijusių smurto ir išnaudojimo aspektų problemos būtų įtrauktos į būsimą ES politiką.

Žmonių su negalia teisių strategija 2021–2030 m., kartu su kitais pastaraisiais metais priimtais strateginiais žmogaus teisių ir lygių galimybių dokumentais, yra pristatoma kaip viena esminių ES priemonių kurti Lygybės Sąjungą – bendriją, kurios klestėjimas būtų grįstas lygių galimybių užtikrinimu. Lygybės Sąjunga yra vienas iš pagrindinių U. von der Leyen politinių prioritetų.

Su visa strategija galite susipažinti čia (prieinama visomis ES kalbomis): „Union of Equality: Strategy for the Rights of Persons with Disabilities 2021-2030“.

Lengvai suprantama informacija apie strategiją (tik anglų k.): „Union of equality: Strategy on the rights of persons with disabilities 2021-2030 (easy-to-read version)“.