2020 balandžio 23 d.
Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 82,2 tūkst. darbo neturinčių moterų ir jos sudarė 48,5 proc. visų registruotų bedarbių. Mėnesiu anksčiau – kovo 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 77,3 tūkst. moterų (47,8 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų).
Balandžio 21 d., šeštosios karantino savaitės pradžioje, Užimtumo tarnyboje buvo registruota 190,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų – 94,2 tūkst. (49,5 proc.) moterų. Darbo ieškančios moterys sudarė 10,9 proc. šalies darbingo amžiaus moterų – tai 1,9 proc. punkto daugiau nei kovo 16 d. prasidedant karantinui.
Bendras registruoto nedarbo rodiklis nuo karantino paskelbimo dienos didėjo 1,8 proc. punkto (nuo 9,3 proc. kovo 16 d. iki 11,1 proc. balandžio 21 d.). Vyrų registruotas nedarbas augo 1,5 proc. punkto nuo 9,7 proc. iki 11,2 proc. Šiuo metu darbo neturi daugiau darbingo amžiaus vyrų nei moterų. Tačiau dėl spartaus moterų nedarbo augimo, vyrų ir moterų nedarbo skirtumas sumažėjo nuo 0,7 proc. punkto kovo 16 d.(prasidedant karantinui) iki 0,3 proc. punkto balandžio 21 d.
Karantino laikotarpiu į Užimtumo tarnybą kreipėsi 37,7 tūkst. asmenų, tarp jų 51,6 proc. moterys
Per penkias karantino savaites į Užimtumo tarnybą elektroniniu ar nuotoliniu būdu kreipėsi 37,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tarp jų moterys sudarė 51,6 proc. – 19,5 tūkst. Per dvi pirmąsias kovo savaites moterys tarp įregistruotų darbo neturinčių asmenų sudarė apie 44 proc., po karantino paskelbimo moterų dalis išaugo iki beveik 52 proc.
Moterys dominuoja tarp darbo neturinčiųjų žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose
Karantino laikotarpiu daugiausia darbo neteko asmenų, dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos (18,8 proc. visų neturinčių darbo) bei kitose veiklos sektoriuose (18,1 proc.).
Daugiausia moterų registruojama tarp darbo neturinčių asmenų, kurie anksčiau dirbo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (82 proc. visų šio sektoriaus neturinčių darbo asmenų), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (81 proc.) bei finansinės ir draudimo veiklos (78 proc.) sektoriuose.
Karantino laikotarpiu sunkiau įsidarbinti moterims
LR Vyriausybei šalyje paskelbus karantiną, Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje šalies darbdaviai registruoja daug mažiau laisvų darbo vietų visuose sektoriuose. Iš viso karantino laikotarpiu registruota 8,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo apsiūlymų registravo transporto ir saugojimo (25,9 proc.), apdirbamosios gamybos (17,6 proc.) ir statybos (13,1 proc.) sektorių darbdaviai. Tikėtina, kad laisvų darbo vietų atsiradimą šiuose sektoriuose sąlygoja ir sezoninės tendencijos.
Pirmosiomis karantino savaitėmis šalies darbdaviai labiausiai ieškojo vairuotojų–kurjerių, darbininkų darbui sandėliuose dėl išaugusios elektroninės prekybos, prekių pristatymo į namus. Šios laisvos darbo vietos buvo greitai užpildytos tiek tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams siunčiant informaciją ir rekomendacijas per Užimtumo tarnybos informacinę sistemą darbo ieškantiems asmenims, tiek patiems darbdaviams įvairiais kanalais (Facebook, TV reportažai ir pan.) skelbiant apie išaugusį darbuotojų poreikį. Šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis pavasario sezoniniams darbams – gatvių ir kelių tiesimui, miestų tvarkymui, švaros palaikymui bei žemės ūkyje.
LR Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos, todėl tai sąlygojo darbo neturinčių asmenų skaičiaus didėjimą, o laisvų darbo vietų – mažėjimą. Karantino metu atskiros verslų šakos, paslaugų, aptarnavimo srityse, visiškai sustabdytos. Šie uždaryti paslaugų sektoriaus verslai dažniausia yra darbui imlūs, su žemos kvalifikacijos darbo vietomis ir juose dirba daugiau moterų. Taip pat tai sritys kuriose vyrauja savarankiškai dirbantys asmenys pagal verslo liudijimus. Todėl negalėdami vykdyti veiklos ar netekus darbo, šių sektorių darbuotojai kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Tuo tarpu karantino laikotarpiu skelbiamų laisvų darbo vietų daugiausiai yra transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos sektoriuose. Taigi neturinčių darbo asmenų ir laisvų darbo vietų disbalansas dažniau sąlygoja situaciją, kai įsidarbinti tampa vis sunkiau.
Nuo kovo 16 d. iki balandžio 19 d. tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams įdarbinta 9,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų – 3,8 tūkst. (38,2 proc.) moterys. Karantino laikotarpiu įsidarbinusių asmenų, palyginti su pirmosiomis dviem kovo savaitėmis mažėjo, ypač moterų. Iki kovo 16 d. moterys tarp įdarbintųjų sudarė daugiau kaip 46 proc. Tuo tarpu penktą karantino savaitę tarp įsidarbinusių asmenų tik trečdalis buvo moterys.
Po kovo 16 d. Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių darbo neturinčių asmenų skaičius augo, o įdarbintų – mažėjo. Labiau augo įregistruotų ir mažėjo įdarbintų moterų skaičius.
Daugiau savarankiškai dirbančių moterų kreipiasi paramos
Paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą, todėl LR Vyriausybė priėmė sprendimą teikti valstybės paramą karantino laikotarpiu savarankiškai dirbantiems asmenims – fiksuoto dydžio išmoką 257 eurus per mėnesį. Pageidaujantys gauti išmokas savarankiškai dirbantys asmenys, nuo balandžio 5 d. teikia prašymus Užimtumo tarnyboje informacinėje sistemoje. Iki balandžio 20 d. tokius pašymus pateikė 54,9 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, iš jų – 31,1 tūkst. (56,6 proc.) – moterys.
Parengė: Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos