2018 spalio 11 d.
Autorius: Donatas Paulauskas
Smurtas artimoje aplinkoje žiniasklaidos dėmesio susilaukia dažnai, tačiau naujienų portaluose pasirodančiuose tekstuose galima rasti smurto romantizavimo ar net šaipymosi iš aukų, pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Tarnyba: šmaikštumas – ne vietoje
Šiuo metu Tarnyboje atliekama žiniasklaidos stebėsena, siekiant išanalizuoti, kaip skirtingose publikacijose aprašomas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje. Atradus neetiškai pateiktą informaciją arba nukentėjusiųjų kaltinimą, tokių tekstų autoriams išsiunčiami komentarai ir atmintinė, kaip rašyti straipsnius šia jautria tema.
Peržvelgus per pusmetį naujienų portaluose paskelbtus tekstus (reportažus, analitinius straipsnius, autorinius komentarus ir pan.), be kitų tendencijų, buvo pastebėta, kad žiniasklaidoje vyrų smurtas prieš moteris dažnai pajuokiamas, ironizuojamas, o smurto atvejai neretai aprašomi kaip komiški nutikimai arba kuriozinės situacijos.
Pavyzdžiui, norėdamas papasakoti, kad vyras spyrė savo buvusiai partnerei į galvą, žurnalistas rašo taip: „Pirmadienio vakaras Kelmėje gyvenančiai moteriai atmintyje išliks ilgai. Buvęs sugyventinis prieš ją kėlė ne tik ranką, bet ir koją“. Situaciją paversti komiška norima ir pavadinimu: „Kelmėje vyriškis aplankė buvusią mylimąją tam, kad ją sumuštų“.
„Daužėsi ne margučiais, o kumščiais“ – tokiu pavadinimu, kuriuo šaipomasi iš patirto smurto, prasideda kitas tekstas. Ten pat rašoma, kad „nors katalikiškos šventės kviečia susitaikyti, Velykų dieną Panevėžio ir aplinkinių rajonų gyventojai smurtavo kaip pašėlę“. O kitame sakinyje siekiama sukurti kuriozinį vaizdą: „Apdraskytu veidu šventinio sekmadienio laukė panevėžietė, kuri dėl smurto apkaltino pažįstamą vyrą iš Kėdainių rajono“.
Kitas smurto prieš moterį atvejis aprašomas išryškinant aplinkybes tam, kad būtų galima kuo labiau pabrėžti absurdišką situacijos kontekstą. Žurnalistas reportažą pradeda nusistebėjimu: „Nei juoktis, nei verkti – pirmosios vedybinės nakties guolį jaunikis iškeitė į areštinę, mat įsisiūbavus vestuvių puotai, tarp jaunųjų kilusį konfliktą tramdyti teko policijos pareigūnams, praneša Vilniaus apskrities policija“. Ironiškai apibūdinęs situaciją, teksto autorius nukentėjusiąją pavadina familiariu ir menkinančiu žodžiu: „Į „linksmą“ įvykio vietą atskubėjo ir pareigūnai. Jie patikrino konflikto dalyvių blaivumą. Abu jaunieji buvo apgirtę: vyrukui nustatytas 1,17 promilės girtumas, jo žmonelei – 1,21.“ Straipsnis baigiamas ironišku sakiniu apie smurtautojo „poilsį areštinėje“: „Agresyvus, ką tik santuokos įžadus davęs vyras, naktį „pailsėjo“ Švenčionių r. PK areštinėje“.
Kitame reportaže apie vyrų smurtą prieš moteris žurnalistas bando pašmaikštauti pasakodamas apie skirtingus smurto motyvus: „Pareigūnai patikrino dar ne vieną smurtaujantį asmenį. Vienas muša savo močiutę, kitas savo seserį, dar kitas draugės seserį, nes ji pakorė šunį. Kokių tik priežasčių nepasitaiko smurto protrūkiui“. Dar kitas žurnalistas, rašydamas apie sūnėno žiauriai sumuštą senolę, bando situaciją apibūdinti sąmojingai, pasitelkdamas palyginimą: „Į medikų rankas pakliuvusi senutė ne tik sudaužyta lyg obuolys, bet ir nuskusta plikai“.
Šiuos ir panašius aprašymus Tarnyba kritikuoja kaip menkinančius smurtinių atvejų ir apskritai smurto prieš moteris reikšmę. Tarnybos manymu, komiškos potekstės ir šmaikštūs aprašymai verčia skaitytoją abejoti aptariamų smurtinių įvykių rimtumu, nes pristato smurtą kaip juokingą nutikimą, nevertą rimtesnio dėmesio, rūpesčio.
Publikacijose smurtas ir meilė – greta
Analizuojant žiniasklaidoje pasirodančius tekstus, buvo pastebėta ir romantizavimo tendencija, kai smurtas aprašomas akcentuojant tikrą arba tariamą smurtautojo ir nukentėjusiosios meilę, prisirišimą, jausmus ir aistrą, kurie žurnalistų pasakojimuose tarsi neatskiriami nuo smurto.
Štai viena antraštė, kurioje meilė ir smurtas žengia koja kojon: „Tyli, nes myli: moterį širdies draugas subjaurojo neatpažįstamai“. Pačiame tekste rašoma taip: „Smurtas, alkoholis ir begalinė meilė – vilnietės kasdienybė. Pasitikusi mylimąjį eilinį kartą sulaukė nesuskaičiuojamo kiekio spyrių į galvą“. Pateikiant brutalaus smurto detales ir meilės akcentavimą, tekste kuriamas žurnalisto pasakojimas apie tragišką meilės istoriją.
Kitoje publikacijoje apie sugyventinio sužalotą moterį rašoma: „Pasibaigus teismo procesui ir įpareigojimui gyventi atskirai, jiedu puolė vienas kitam į glėbį“. Paskutinė žurnalistės parinkta frazė gali sudaryti įspūdį, kad prieš meilę smurtas nublanksta. Tarnybos teigimu, siekiant išvengti romantizavimo, tą patį veiksmą buvo galima aprašyti neutraliau, nesistengiant sukurti dramatiško vaizdo.
Pasakojant apie kitą smurto atvejį, rašinys pradedamas pasvarstymu apie moterų pasiaukojimą ir besąlygišką meilę savo vyrams, kuri priveda prie keisčiausių sprendimų: „Nors daugybė moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, apie skaudžius išgyvenimus niekam nepasakoja, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet išdrįsusios prabilti, moterys apsigalvoja jau teismo salėje ir dėl savo antrųjų pusių pasiryžta net meluoti.“
Kritiškai atsiliepdama apie smurtinių santykių romantizavimą, Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad, aprašant smurto artimoje aplinkoje atvejus, svarbu vengti svarstymo, dėl kokių priežasčių smurtą patyrusi moteris lieka su smurtautoju, jam atleidžia arba pas jį grįžta. Tokio pobūdžio pasvarstymai atitraukia skaitytojų dėmesį nuo smurtautojo elgesio ir perkelia atsakomybės naštą nukentėjusiajai.
Tarnybos manymu, tiesiogiai ar netiesiogiai raginant nukentėjusį asmenį palikti smurtautoją arba priekaištaujant dėl pasilikimo su juo, daroma prielaida, kad už smurto nutraukimą atsakinga pati moteris (nors ji negali kontroliuoti agresoriaus veiksmų), o smurtautojas išvengia atsakomybės.
Smurto publikacijų stebėsena bus vykdoma iki 2019 metų spalio mėnesio.
Straipsnis parengtas įgyvendinant kampaniją „Palaikyk“, kuri yra projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis. Straipsnio turinys neatspindi Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.