2026 spalio 21 d.
Neseniai Seime buvo priimta nauja Lygių galimybių įstatymo redakcija, kuri įsigalios jau nuo 2027 metų sausio 1 d. Apie tai, kokį postūmį numatomi pokyčiai suteiks kovai su diskriminacija, kalbamės su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.
Pradėkime nuo to, kaip atnaujintas įstatymas atsilieps Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbui?
Po ilgo, daugiau nei pusantrų metų trukusio derinimo turime rezultatą – atnaujintą įstatymą, kuriuo kasdien remiamės savo darbe. Jei trumpai, tikimės, kad teisės akto atnaujinimai ne tik padės mums dirbti nuosekliau ir efektyviau, bet, svarbiausia, leis pasiekti daugiau realių pokyčių lygių galimybių srityje.
Kuo tai gali būti naudinga visuomenei?
Visuomenei tai reiškia platesnę apsaugą nuo diskriminacijos. Įstatymas leis išplėsti mūsų veiklos lauką, reaguoti ir tirti pažeidimus. Pavyzdžiui, galėsime tirti skundus savanoriškos veiklos bei viešojo administravimo institucijų ir įstaigų veiklos srityse, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu atveju teikiamos viešosios paslaugos. Anksčiau savanorystę, praktiką ar stažuotę atliekantys žmonės, susidūrę su diskriminacija ar priekabiavimu, negalėjo teikti skundo Tarnybai.
Taip pat įstatymo redakcijoje įtvirtinta, kad draudžiama diskriminuoti teikiant būsto nuomos skelbimus, įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl odos spalvos. Svarbu paminėti, kad Tarnyba taip pat galės ginti viešąjį interesą, organizuoti taikinimo procedūras, kreiptis į Seimą su prašymu inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Ką reiškia Tarnybai suteikta teisė ginti viešąjį interesą, taip pat teisė kreiptis į Seimą, kad šis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą?
Tai vienas reikšmingiausių pokyčių, nes Tarnyba turės daugiau galimybių siekti ne tik konkretaus diskriminacijos atvejo išsprendimo, bet ir platesnių pokyčių visuomenėje.
Iki šiol galėjome tirti skundus, nustatyti diskriminacijos atvejus, teikti rekomendacijas, tačiau neturėjome teisės patys kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Dabar tokia galimybė atsiras. Ji ypač svarbi tais atvejais, kai problema paliečia ne vieną žmogų, o platesnę visuomenės grupę arba atskleidžia sisteminę diskriminaciją. Pavyzdžiui, kai tam tikra diskriminacinė praktika sudaro kliūtis daugeliui žmonių su negalia ar kitai visuomenės grupei. Tokiais atvejais svarbu ne tik išspręsti individualų skundą, bet ir siekti, kad diskriminacinė praktika būtų pakeista ir ateityje nuo jos nenukentėtų kiti žmonės.
Vis dėlto, reikia pastebėti, kad Lietuva pasirinko gana atsargų modelį. Daugiau nei dešimtyje Europos Sąjungos valstybių lygybės institucijos turi galimybę strateginėse bylose teisme atstovauti ir konkretiems nuo diskriminacijos nukentėjusiems žmonėms. Tokios bylos gali būti reikšmingos formuojant teismų praktiką net ir tuomet, kai nėra pagrindo ginti viešąjį interesą. Lietuvoje ši galimybė kol kas nesuteikta.
Kita svarbi naujovė – galimybė kreiptis į Seimą siūlant jam inicijuoti įstatymo atitikties Konstitucijai patikrinimą. Svarbu patikslinti, kad Tarnyba pati negalės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Ši teisė ypač aktuali tais atvejais, kai galimos diskriminacijos priežastis slypi ne konkrečios institucijos ar darbdavio veiksmuose, o pačiame įstatyme. Tokiais atvejais Tarnyba negali atlikti tyrimo. Tačiau galėsime kelti klausimą, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, ir siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai dar vienas būdas siekti, kad lygių galimybių principas būtų užtikrinamas ne tik praktikoje, bet ir pačiuose įstatymuose.
Gal galite paaiškinti, kuo svarbi galimybė atlikti taikinimo procedūrą, ką tai reiškia praktikoje?
Tai labai svarbi naujovė, nes žmonės, kurie kreipiasi dėl diskriminacijos, dažnai pirmiausia nori ne tik oficialaus pažeidimo konstatavimo, bet ir realaus problemos sprendimo – kad būtų nutrauktas diskriminacinis elgesys, sudarytos vienodos galimybės, atlyginta patirta žala ar pripažinta padaryta klaida. To, t. y. rasti taikų sprendimo variantą, vis dažniau, mano nuomone, nori ir apskųstoji pusė.
Ši galimybė leis Tarnybos ekspertams (-ėms) organizuoti taikinimo procesą ir būti aktyvia jo dalimi šalims pasiekiant taikų susitarimą, žinoma, jei jos to norės. Jeigu šalims pavyktų susitarti, problema galėtų būti išspręsta greičiau, o skundo tyrimas, kaip tai numatyta įstatyme, būtų nutraukiamas.
Pavyzdžiui, į Tarnybą kreipiasi žmogus su negalia, kuriam darbdavys atsisakė tinkamai pritaikyti darbo sąlygas, o vėliau dėl to sumažino jo darbo krūvį ir pajamas. Jeigu abi šalys sutiktų dalyvauti taikinimo procedūroje, būtų galima susitarti dėl darbo sąlygų pritaikymo, ankstesnio darbo krūvio atkūrimo ar kompensacijos už patirtus nuostolius. Tokiu būdu žmogus galėtų pasiekti konkretų sprendimą nelaukdamas galutinės tyrimo išvados ar nesikreipdamas į teismą dėl žalos atlyginimo.
Taikinimas gali būti ypač naudingas tais atvejais, kai diskriminaciją lėmė nepakankamas situacijos supratimas ar klaidingi sprendimai. Tačiau tai nėra būdas sumenkinti diskriminaciją ar spausti nukentėjusį žmogų susitaikyti su pažeidimu. Jo tikslas – savanoriškas, teisingas ir realiai žmogaus padėtį pagerinantis sprendimas.
Kaip bus gerinama diskriminacijos prevencija?
Su nauja įstatymo redakcija gavome daugiau galimybių veikti ir prevencijos srityje: turėsime daugiau pajėgumų rinkti lygybės duomenis, juos analizuoti, pateikti nepriklausomas apžvalgas apie pažeidžiamas visuomenės grupes, jų padėtį, patiriamas diskriminacijos formas.
Įgavome svertų ne tik stiprinti stebėseną, bet ir geriau kontroliuoti, kaip įgyvendinamos mūsų rekomendacijos. Aiškiau suformuluota ir mūsų kompetencija teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl valstybės lygių galimybių politikos prioritetų ir (ar) lygių galimybių srities teisės aktų tobulinimo. Taigi tikėkimės, kad kartu su naujomis pareigomis matysime ir nuoseklesnį sprendimų priėmėjų dėmesį mūsų rekomendacijoms bei jų įgyvendinimui. Tam nuosekliai ruošiamės stiprindami rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.
Kokiose viešojo gyvenimo srityse matote daugiausiai diskriminacijos, kas ją patiria?
Visų pirma, verta pastebėti, kad gyventojų nepakantumas diskriminacijai didėja, ir tai džiugina. Sulaukiame vis daugiau skundų – per pastaruosius ketverius metus jų skaičius šoktelėjo dvigubai, ir 2025 m. jų ištyrėme 420, be to, suteikėme per du tūkstančius konsultacijų.
Daugiausiai skundų gauname negalios pagrindu, taip buvo pernai, panaši tendencija matoma ir šiemet. Tai rodo, kad turime neišspręstų sisteminių problemų, su kuriomis nuolat susiduria žmonės su negalia – nuo neprieinamų ir nepritaikytų viešųjų paslaugų ir infrastruktūros iki aukšto skurdo ir nedarbo lygio. Įvairios diskriminacijos formos dėl amžiaus ir lyties taip pat lieka opia problema. Ypač – darbo santykiuose, kai, pavyzdžiui, darbdaviai neatsižvelgia į su šeimos įsipareigojimais susijusias aplinkybes, neužtikrina seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo dėl kitų tapatybės bruožų prevencijos.
Daugėja nusiskundimų ir dėl tokių asmens tapatybės bruožų kaip tautybė, pilietybė, kalba, seksualinė orientacija, rasė. Tiesa, dėl jų daug dažniau konsultuojamasi nei teikiami skundai. Taip pat galima išskirti galimai diskriminacinius būsto nuomos skelbimus, kuriuose nurodoma, kad būstas nebus nuomojamas tam tikrai žmonių grupei.
Marius Morkevičius
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas
Tel. +370 520 506 34
Mob. +370 671 71263
El. p. marius.morkevicius@lygybe.lt