Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas (Komitetas), neseniai pateikęs savo rekomendacijas Lietuvai, siunčia aiškų signalą valstybei, kad prieš dešimtmetį pradėtos reformos juda per lėtai. Bene labiausiai stagnuojančios – neveiksnumo instituto bei institucinės globos pertvarkos, teigia Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija), veikianti prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

 „Komiteto rekomendacijos Lietuvai labai aiškiai parodo, kad dalis esminių problemų išlieka neišspręstos. Bendruomenėse ir savarankiško gyvenimo namuose iki šiol gyvena tik maža dalis žmonių su negalia, paslaugų apimtis ir pasirinkimo galimybės jas gauti yra nepakankamos. O neveiksniais pripažintiems asmenims nėra garantuojamos net prigimtinės žmogaus teisės“, – sako Komisijos narė Indrė Širvinskaitė.

Jos pastebėjimu, tai rodo, kad reikalingas aiškus valstybės įsipareigojimas ir konkretus veiksmų planas, kad po dar dešimties metų nekalbėtume apie tas pačias neįgyvendintas žmogaus teisių garantijas.

Neveiksnumo statusas – nuosprendis žmogaus teisėms?

Anot I. Širvinskaitės, nors Komitetas pabrėžė visų savo rekomendacijų svarbą, dvi sritis išskyrė kaip reikalaujančias skubių veiksmų: neveiksnumo instituto reforma ir savarankiškas gyvenimas bei įtrauktis į bendruomenę, arba deinstitucionalizacija.

Komisijos narė priminė, kad Asmenų su negalia teisių konvencija įtvirtina asmenų su negalia teisę būti lygiems prieš įstatymą ir įgyvendinti teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse lygiai su kitais. Tačiau Lietuvos teisė vis dar leidžia žmonėms tam tikrose srityse nustatyti visišką ar dalinį neveiksnumą.

„Šioje srityje yra aibė problemų ir pažeidimų. Neveiksniais pripažinti žmonės iki šiol gali būti priverstinai sterilizuojami ir kastruojami, jiems neleidžiama legaliai dirbti, kurti šeimą, balsuoti, priimti kasdienius sprendimus. Veiksnumo atgavimo procesas yra labai sudėtingas ir ilgas, reikalaujantis daug resursų, daugeliui asmenų su negalia jis net nėra realistiškai įgyvendinamas“, – vardija I. Širvinskaitė.

Nori gyventi ne įstaigoje, o bendruomenėje

Dar 2016 m. baigiamosiose pastabose Lietuvai Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad stinga pasirinkimo galimybių ir pagalbos mechanizmų, kurie leistų asmenims su negalia gyventi bendruomenėje.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narės Ženevoje. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos archyvo nuotr.

Anot I. Širvinskaitės, per tą laiką įvyko tam tikrų teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, įkurti pirmieji bendro gyvenimo namai, išplėstas socialinių paslaugų spektras, pradėtas diegti atvejo vadybos modelis, atlikti kai kurie teisės aktų pakeitimai. Visgi pažanga yra per maža, o esamos paslaugos neužtikrina asmenų su sunkia negalia orumo ir gyvenimo kokybės.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, globos įstaigose vis dar apgyvendinami vaikai su negalia, jauni žmonės su negalia dažnai priversti gyventi senjorams skirtuose globos namuose, o asmeninė pagalba prieinama ne visiems bei sunkiai suderinama su perėjimu iš institucinės globos į savarankiškumą.

Komisija pabrėžė, kad Lietuva turėtų sparčiau pereiti nuo institucinės prie individualizuotos pagalbos. „Vertindami deinstitucionalizacijos reformos pažangą, visų pirma kalbame ne apie pastatus ar institucijas, o apie paslaugų turinį ir žmonių teisę pasirinkti, kur jie norėtų gyventi, su kuo ir kokią pagalbą gauti“, – sako Komisijos narė I. Širvinskaitė.

Prieinamumas ir žmonių su negalia teisės: dar ne viskas užtikrinta

Kita Komisijos narė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Lina Cicėnaitė, pasidžiaugė, kad Ženevoje pristatyta Komisijos stebėsenos ataskaita buvo vienas iš pagrindų, kuriais Komitetas rėmėsi rengdamas savo rekomendacijas. Teisininkė akcentavo prieinamumo spragas.

„Pavyzdžiui, pagal ataskaitoje pateiktus duomenis, Komitetas akcentavo iššūkius užtikrinant pastatų ir tarpmiestinio transporto fizinį prieinamumą, taip pat reglamentavimo ir prieinamumo reikalavimų įgyvendinimo priežiūros trūkumus. Komitetas rekomendavo sistemingai stiprinti fizinės, transporto ir informacinės aplinkos prieinamumą, užtikrinti nepriklausomą prieinamumo reikalavimų priežiūrą ir veiksmingas sankcijas, atnaujinti statybos reglamentavimą pagal šiuolaikinius tarptautinius standartus bei atsižvelgti į žmonių, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią, poreikius“, – pasakoja L. Cicėnaitė.

Lina Cicėnaitė. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos archyvo nuotr.

Anot jos, Komitetas taip pat paragino peržiūrėti būsto pritaikymo finansavimo modelį ir užtikrinti glaudesnį žmonių su negalia bei jų atstovaujamųjų organizacijų įsitraukimą į šių priemonių įgyvendinimą. Buvo atkreiptas dėmesys ir į žmonių su negalia apsaugos ekstremaliųjų situacijų ir nelaimių atvejais stiprinimą. Rekomenduota užtikrinti prieinamą 112 pagalbos sistemą ir komunikaciją, į civilinės saugos planus įtraukti konkrečias priemones žmonėms su negalia, pritaikyti slėptuves, užtikrinti prieinamą evakavimo informaciją ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia pasirengti individualius veiksmų planus.

L. Cicėnaitės teigimu, Lietuvoje tebeaktuali itin žemo žmonių su negalia užimtumo problema, didelė skurdo rizika, taip pat akcentuotos segreguotos darbo formos, pavyzdžiui, socialinės dirbtuvės.

„Sveikintina, kad Komitetas atsižvelgė ir į teiktus pastebėjimus dėl moterų bei vaikų su negalia teisių užtikrinimo trūkumų. Komitetas rekomendavo užtikrinti pakankamą finansavimą smurto prieš moteris ir mergaites su negalia prevencijai, stiprinti jų teisių apsaugą, užtikrinti galimybę gauti specializuotą pagalbą bei laikiną prieglobstį ir rinkti duomenis apie patiriamą smurtą. Taip pat, atsižvelgiant į mūsų pastebėjimus, rekomenduota užtikrinti vaikų su negalia teisę išreikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais, įskaitant teismines ir administracines procedūras“, – sako teisininkė.

Pasak L. Cicėnaitės, taip pat buvo rekomenduota užtikrinti nuoseklų žmonių su negalia ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą priimant sprendimus nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.

„Šios rekomendacijos pabrėžia ne tik žmonių su negalia ar jų atstovų dalyvavimo priimant sprendimus, bet ir nepriklausomos jų teisių stebėsenos svarbą įgyvendinant Konvenciją“, – apibendrina ji.

Akcentavo nuostatų keitimą

Komisijos pirmininkė Klementina Gruzdienė atkreipia dėmesį į Lietuvos visuomenėje vis dar gajas išankstines nuostatas ir stereotipus, lydinčius žmones su negalia. Pasak jos, negalia pernelyg dažnai pristatoma per gailesčio, globos arba herojiško „negalią įveikusio“ žmogaus pasakojimus, o pats žmogus, jo teisės, pasirinkimai ir kasdienės patirtys lieka nuošalyje. Toks požiūris, anot K. Gruzdienės, turi konkrečių pasekmių: jis veikia lūkesčius dėl žmonių su negalia gebėjimų mokytis, dirbti, kurti šeimą, savarankiškai priimti sprendimus ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.

„Jau ne vienus metus kartojame, o šiemet tai akcentavo ir Komitetas, kad visuomenės švietimas turi būti grindžiamas žmogaus teisių modeliu, atsisakant medicininio, globėjiško ir gailesčiu paremto požiūrio į negalią. Žmonės su negalia turi teisę patys spręsti dėl savo gyvenimo ir gauti tam reikalingą pagalbą. Kai žmogaus galimybės vertinamos pirmiausia pagal jo diagnozę, o sprendimai priimami už jį, užkertamas kelias savarankiškumui ir lygiaverčiam dalyvavimui“, – akcentuoja K. Gruzdienė.

Klementina Gruzdienė. Irmanto Geluno nuotr. 

Komisijos pirmininkė pabrėžia, kad nuostatų keitimas turi apimti ir viešąją komunikaciją, ir kasdienę institucijų praktiką: „Svarbu, kaip negalia pristatoma žiniasklaidoje ir ugdymo turinyje, kaip su žmonėmis su negalia bendrauja specialistai, ar į jų nuomonę įsiklausoma teikiant paslaugas ir priimant sprendimus.“

K. Gruzdienės teigimu, Lietuvoje kartais rengiamos pavienės informacinės kampanijos, akcentuojančios žmonių su negalia lygybę, tačiau jos negali atstoti nuoseklios valstybės politikos. Tam, anot jos, reikalingos ilgalaikės, koordinuotos ir tinkamai finansuojamos priemonės, rengiamos ir įgyvendinamos kartu su žmonėmis su negalia bei jiems atstovaujančiomis organizacijomis.

„Šių priemonių sėkmę turėtume vertinti pagal tai, ar mažėja stereotipų, diskriminacijos ir kasdienių kliūčių: ar vaikas su negalia laukiamas mokykloje, ar darbdavys mato žmogaus kompetencijas, ar reikalinga pagalba suteikia daugiau pasirinkimo ir savarankiškumo. Visuomenės švietimo tikslas – kad pagarba žmogaus teisėms atsispindėtų mūsų elgesyje ir sprendimuose“, – teigia K. Gruzdienė.

Daugiau informacijos:

Marius Morkevičius

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas

Tel. +370 520 506 34

Mob. +370 671 71263

El.p. marius.morkevicius@lygybe.lt