Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), reaguodama į pasisakymus apie 2020 m. birželio 30 d. priimto Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-3268) (toliau – Pakeitimas) įsigaliojimo atidėjimą, reiškia susirūpinimą ir siekia išsklaidyti susijusias klaidingas nuostatas dėl Lietuvos įsipareigojimų.
Pakeitimas pripažįsta netekusia galios įstatymo 29 str. 10 dalį, kuria mokyklai suteikta teise atsisakyti priimti mokinį dėl jo negalios. Ši nuostata savo esme yra diskriminacinė asmenų su negalia atžvilgiu, todėl turėjo būti panaikinta.
Komisija primena, kad Lietuva dar 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija), kuria, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia dėl savo negalios nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos, vaikams su negalia nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą bei kad asmenys su negalia turėtų galimybę įgyti visiems tinkamą, kokybišką ir nemokamą pradinį išsilavinimą ir vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kur jie gyvena (24 str. 2 d.).
Atkreipiame dėmesį, kad Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl Pakeitimas nesukuria naujos pareigos, o harmonizuoja teisinį reguliavimą.
Pabrėžiame, kad Pakeitimo įsigaliojimo atidėjimas neišspręstų problemų įtraukiojo ugdymo praktiniame įgyvendinime. Negana to, toks politinis sprendimas galimai paskatintų mokyklas aktyviau taikyti Švietimo įstatymo 29 str. 10 dalies nuostatą ir nepriimti mokinių su negalia taip juos tiesiogiai diskriminuojant.
Kokybiškas įtraukus švietimas nėra baigtinis procesas. Kiekvienu individualiu atveju reikalingas konstruktyvus dialogas tarp vaiko, tėvų ir mokyklos siekiant sudaryti tinkamas ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas. Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas (toliau – Komitetas) savo baigiamosiose pastabose Lietuvai (2016 m.) rekomendavo „užtikrinti pagal įstatymą įgyvendinamą teisę į įtraukų, kokybišką ir nemokamą pradinį ir už prieinamą kainą gaunamą vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais“ (47 p.). Pagal Komiteto bendrąją pastabą Nr. 4 (2016), teisės į įtraukų švietimą užtikrinimas reikalauja esminių švietimo sistemos pokyčių.
Siekiant užtikrinti kokybišką įtraukų švietimą, neabejotinai reikės tęsti nuoseklų mokyklų infrastruktūros prieinamumo ir pedagogų kompetencijų tobulinimą, darbą siekiant pakeisti mokyklų bendruomenių ir visuomenės nuostatas. Tačiau aplinkybėmis, kad ne visos mokyklos yra tinkamai pasirengusios, neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu išlaikyti įstatyme diskriminacinę nuostatą.
Pakeitimo įsigaliojimo atidėjimas būtų reikšmingas žingsnis atgal ir niekaip neprisidėtų prie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Jis sukeltų sumaištį ir pademonstruotų politinės valios stoką. Tai būtų neteisinga vertinant ne tik asmenų su negalia ir jų šeimų teisėtus lūkesčius, bet ir visų mokyklų, jų bendruomenių, kurios nuo Pakeitimo priėmimo tikslingai ruošėsi 2024 m. pokyčiams, atžvilgiu.
Komisija skatina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Seimą ir kitas valstybės institucijas prisiimti lyderystę šiuo itin svarbiu valstybei klausimu. Rekomenduojame:
- išsklaidyti klaidingus supratimus švietimo bendruomenėje, valstybės institucijose ir visuomenėje apie Pakeitimo esmę ir teisines bei praktines jo pasekmes;
- visokeriopai įtraukti asmenis su negalia ir jiems atstovaujančias organizacijas į sprendimų, susijusių su įtraukiu švietimu, priėmimo procesą, kaip yra numatyta Konvencijos 4 str. 3 d. ir 33 str. 3 d.;
- susitelkti bendram darbui įgyvendinant valstybės įsipareigojimus užtikrinti kokybišką įtraukų švietimą ir suteikiant visą reikiamą pagalbą mokyklų bendruomenėms.
Komisija, kaip nepriklausomas stebėsenos mechanizmas, įsteigtas pagal Konvencijos 33 straipsnį, pasirengusi bendradarbiauti pagal kompetenciją.