2015 lapkričio 5 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“. Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Kaip pranešė teisme pareiškėjams padėjusi viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas, pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t. y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Vilniaus mieto apylinkės teismas panaikino Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „Pauwels“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas.
Teisme lietuvei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas per spaudos konferenciją ketvirtadienį atkreipė dėmesį, kad šioje byloje privatus interesas nusvėrė viešąjį – Konstitucijoje įtvirtintas privataus gyvenimo neliečiamumas įvertintas kaip svarbesnis nei taip pat konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos principas.
„Mes kaip vieną iš argumentų pateikėme, kad šiai dienai yra nemažas skaičius žmonių, kurie jau turi (dokumentus) su „w“ raide. Mes pateikėme Gyventojų registro tarnybos pažymą, kad tokių pavardžių buvo 69 vienetai, o vardų – 13. Tai vėlgi oponuojanti pusė negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju pareiškėjai yra nediskriminuojami šitų asmenų atžvilgiu, kurie turi asmens tapatybės dokumentus su „w“, – aiškino advokatas.
Pagal BNS ir lrytas.lt inf.