2026 gegužės 26 d.
Per ketverius metus Lietuvos gyventojų nuostatos apie įtraukųjį ugdymą beveik nepasikeitė – tai atskleidė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos apklausa. Identiškas tyrimas, atliktas 2022 ir 2026 metais, rodo, kad įtraukiojo ugdymo idėją vis dar palaiko 4 iš 10 gyventojų.
Visuomenė išlieka pasidalijusi
4 iš 10 gyventojų pritaria, kad vaikai, turintys negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių, turėtų mokytis kartu su vaikais be negalios tose pačiose klasėse. 35 proc. apklaustųjų teiginiui nepritaria, dar ketvirtadalis – neturi aiškios nuomonės.
Prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikiančios Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Klementina Gruzdienė pabrėžia, kad apklausos rezultatai atskleidžia ne visuomenės priešiškumą vaikų su negalia įtraukčiai, o ilgai nespręstas švietimo sistemos problemas.
„Matome, kad Lietuvoje vyksta svarbūs pokyčiai – panaikintos diskriminacinės nuostatos įstatymuose, veikia regioniniai specialiojo ugdymo centrai, kuriamas pagalbos tinklas mokykloms, investuojama į mokytojų kompetencijas ir įtraukiojo ugdymo stiprinimą. Tačiau žmonių pasitikėjimas negali atsirasti vien iš teisės aktų. Tėvai ir mokytojai nori matyti, kad sistema realiai veikia praktikoje – kad klasėse pakanka specialistų, mokytojai gauna pagalbą, kad kiekvienas vaikas gali mokytis oriai ir kokybiškai“, – sako K. Gruzdienė.
Klementina Gruzdienė. Irmanto Gelūno nuotr.
Skeptiškumo daugiau, kai kalbama apie savo vaiką
Lyginant 2022 ir 2026 metų apklausas, matomas skirtumas tarp bendro požiūrio į įtraukųjį ugdymą ir asmeninio santykio: žmonės linkę labiau pritarti pačiai įtraukiojo ugdymo idėjai, tačiau atsargiau ją vertina, kai kalbama apie jų pačių vaiką.
Paklausti, ar sutiktų, kad jų vaikas bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, 38 proc. apklausos dalyvių šiemet atsakė teigiamai (2022 metais. šis skaičius siekė 45 proc.). Trečdalis atsakė neigiamai, ketvirtadalis – neišreiškė konkrečios nuomonės.
Anot K. Gruzdienės, visuomenės abejonės rodo, kad įtraukiajam ugdymui vis dar trūksta nuoseklaus valstybės dėmesio ir daugiau matomų sėkmės pavyzdžių.
„Svarbu suprasti, kad įtraukusis ugdymas nėra susijęs vien su vaikais su negalia ar specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Iš tiesų, tai yra visos mokyklos ir apskritai visuomenės klausimas – apie gebėjimą priimti skirtingus žmones, mokytis kartu ir kurti aplinką, kurioje visi gali jaustis bendruomenės dalimi. Todėl ši apklausa turėtų būti vertinama kaip kvietimas veikti, stiprinant pagalbą mokykloms“, – teigia komisijos pirmininkė.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimas vyko balandžio 18–28 d., jo metu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas. 2022 m. vykusį tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, Tyrimas vyko rugsėjo 15–24 d., jo metu apklausti 1000 Lietuvos gyventojų. Paklaidos riba yra apie 1–3 proc.